5 bruožai, kuriuos vaikai paveldi iš senelių

Turbūt ne kartą esate girdėję ar patys stebėdamiesi sakę: „Na, tikras senelio anūkas!“ arba „Jos akys – visai kaip močiutės!“. Kartais vaikų panašumas į senelius būna toks ryškus, kad atrodo, jog tam tikri bruožai tiesiog „peršoko“ tėvų kartą. Nors genetikos dėsniai sudėtingesni ir vaikas visus genus gauna iš savo tiesioginių tėvų, egzistuoja reiškinys, kai anūkai išties labiau primena senelius nei mamą ar tėtį tam tikrais aspektais. Kokie tai bruožai, kuriuos vaikai dažnai paveldi iš senelių (žinoma, per genus, gautus iš tėvų)?

Genetika – sudėtingas, bet įdomus mokslas

Prieš vardijant bruožus, svarbu trumpai priminti, kaip veikia paveldimumas. Kiekvienas vaikas gauna po pusę genų rinkinio iš mamos ir tėčio. Tėvai savo genus taip pat gavo iš savo tėvų – mūsų vaiko senelių. Kai kurie genai yra dominantiniai („stipresni“), o kiti – recesyviniai („silpnesni“). Dominantinis genas pasireiškia net jei yra tik viena jo kopija, o recesyvinis bruožas išryškėja tik tada, kai vaikas gauna dvi recesyvinio geno kopijas – po vieną iš abiejų tėvų. Gali būti, kad tėvai yra tik recesyvinio geno nešiotojai (ir jis jų išvaizdoje ar savybėse nepasireiškia), tačiau jei abu perduoda šį geną vaikui – anūkas turės bruožą, būdingą seneliui ar močiutei. Taip pat daugelį bruožų lemia ne vienas, o daug genų (poligeninis paveldėjimas), kurių specifinės kombinacijos gali „sužaisti“ labai įdomiai.

Bruožai, dažnai primenantys senelius

Štai 5 ypatumai, kuriuos stebėdami anūkus dažnai galime susieti su seneliais:

1. Ūgis: Nors tėvų ūgis yra svarbus veiksnys, vaiko ūgis nebūtinai bus tėvų vidurkis. Jei seneliai iš abiejų pusių buvo labai skirtingo ūgio, anūkas gali paveldėti tokią genų kombinaciją, kuri lems, kad jis bus gerokai aukštesnis ar žemesnis už savo tėvus, labiau primindamas vieną iš senelių. Ūgį lemia daugybė genų, todėl rezultatas gali būti netikėtas.
2. Meniniai ar muzikiniai gabumai: Nors talentas yra sudėtingas derinys tarp įgimtų polinkių ir aplinkos (ugdymo, praktikos), tam tikras genetinis polinkis į muzikalumą, dailę ar kitus talentus gali būti perduodamas per kartas. Jei senelis puikiai grojo kokiu nors instrumentu ar močiutė turėjo išskirtinį meninį skonį, visai tikėtina, kad šis polinkis, galbūt ne taip ryškiai pasireiškęs pas tėvus, vėl sužibės anūko asmenybėje.
3. Specifiniai išvaizdos bruožai: Tai bene akivaizdžiausias pavyzdys. Duobutės skruostuose (nors laikomos dominantiniu bruožu, jų ryškumas gali skirtis), specifinė plaukų spalva ar struktūra (pvz., garbanos), akių spalva. Klasikinis pavyzdys – mėlynos akys. Tai recesyvinis požymis. Tėvai gali būti rudaakiai, bet abu turėti ir perduoti vaikui mėlynų akių geną, paveldėtą iš savo mėlynakių tėvų (vaiko senelių). Tokiu atveju anūkas turės mėlynas akis, kaip seneliai, o ne rudas, kaip tėvai. Panašiai gali būti ir su kai kuriais apgamais ar kitomis smulkiomis išvaizdos detalėmis.
4. Charakterio ypatumai / Temperamentas: Nors charakterį ir elgesį labiausiai formuoja auklėjimas, socialinė aplinka ir asmeninės patirtys, negalima paneigti ir genetikos įtakos tam tikriems temperamento bruožams. Polinkis į optimizmą ar pesimizmą, užsispyrimas, ekstraversija ar intraversija, netgi humoro jausmas – visa tai turi ir genetinį komponentą. Todėl kartais anūko charakterio savybės gali labiau priminti energingąją močiutę ar ramųjį senelį nei pačius tėvus.
5. Polinkis į tam tikras ligas ar sveikatos būkles: Tai sritis, kurioje genetinis paveldimumas itin svarbus. Kai kurios genetinės ligos, ypač tos, kurias lemia recesyviniai genai, gali „peršokti“ kartą. Tėvai gali būti sveiki, bet būti tam tikro geno nešiotojais, o liga pasireikš vaikui, jei jis paveldės tą patį geną iš abiejų tėvų. Todėl renkant šeimos ligų istoriją svarbu domėtis ne tik tėvų, bet ir senelių sveikata.

Kodėl taip nutinka?

Kaip matome, priežastys, kodėl anūkai kartais būna panašesni į senelius, slypi sudėtinguose genetikos dėsniuose – dominantinių ir recesyvinių genų sąveikoje, poligeniniame paveldėjime ir atsitiktinėse genų kombinacijose, kurios susidaro kiekvieną kartą gimus naujam žmogui.

Genetika – tikrai nuostabus ir kartais labai nenuspėjamas mokslas. Stebėti, kokius bruožus, talentus ar net įpročius jūsų vaikas paveldi iš senelių, tėvų ar dar tolimesnių protėvių, yra ne tik įdomu, bet ir puikus priminimas apie stiprius šeimos ryšius, kartų tąsą ir unikalų genetinį „kokteilį“, kurį nešioja kiekvienas iš mūsų.