Kokiu vandeniu praustis
Vanduo, kurio sudėtyje yra daug kalcio, magnio druskų, tai yra kietas vanduo, kenkia ne tik veidui, bet ir rankų odai. Ilgai naudojant kietą vandenį, sausa, plona ir jautri veido oda dar sausėja, tampa grubi, pradeda luptis, dažnai prasideda uždegimas. Kietą vandenį galima suminkštinti, jį virinant. Be to, yra ir kitų būdų-į 1 l vandens įdėti vieną iš trijų priemonių: 1/4 arbat. šaukštelio geriamosios sodos; 1/2 arbat. šaukštelio boro rūgšties, 1 valg. šaukštą glicerino (riebiai odai).
Geriausiai naudoti minkštą vandenį.
Kai odos jautrumas vandeniui padidėjęs, reikia naudoti virintą vandenį, per pusę sumaišytą su pienu (24-25°C).
Kai yra odos uždegimas arba ji suerzinta ir lupasi, vandens geriau nenaudoti, ypač rytais, prieš einant į lauką. Vakarais patartina odą valyti augaliniu aliejumi, kuris po 15 min. nuplaunamas stipria arbata.
Rytą, 30- 40 min. prieš einant į lauką rekomenduojama odą atgaivinti grynu emulsiniu arba riebiu kremu. Toks būdas grąžina jautriai odai elastingumą. Be abejo, būtina atsižvelgti į individualius odos ypatumus.
Prausiant veidą, labai svarbu vandens temperatūra. Praustis reikia kambario temperatūros vandeniu (18-20°C). Kambario temperatūros vandeniu gali praustis kiekviena moteris nepriklausomai nuo amžiaus ir odos savybių. Toks vanduo ypač malonus odai, ir net ilgas prausimasis nesukelia nemalonaus atšalimo jausmo, o tai būna prausiantis šaltu vandeniu. Kambario temperatūros vanduo trumpai sutraukia kraujo indus, bet po to jie ilgam išsiplečia. Kraujas patenka į odą, tai gerina jos maitinimą.
Nerekomenduojama rytais praustis prieš pat išeinant į lauką, oda gali nusausėti. Patartina kartais praustis kaitaliojant šiltą ir vėsų vandenį. Greitas temperatūros keitimas teigiamai veikia kraujo apytaką, odos nervų galūnes ir yra savotiška kraujo indų gimnastika, skatinanti gerą odos maitinimą. Kuo tampresnė oda ir kuo giliau yra kraujo indai, tuo dažniau galima praustis skirtingos temperatūros vandeniu. Procedūra baigiama kambario temperatūros, vėsiu ar šaltu vandeniu.
Taigi protingiausia – praustis kambario temperatūros, minkštu (lietaus ar sniego) arba suminkštintu (virintu arba su soda) vandeniu.
Šalto vandens poveikis veido odai
Nuolat, ryte ir vakare, prausiantis šaltu vandeniu veido oda tampa pirmiausia blyški, po to sausa, vystanti ir, pagaliau, raukšlėta. Moterys dažnai tai pastebi pavėluotai. Juk veidą ir taip visą laiką veikia išorinė aplinka ir jos kontrastai. Šaltas vanduo grūdina kūną ir visą organizmą, bet praustis veidą yra kenksminga, oda anksti pasensta.
Šaltas vanduo, net be muilo, stabdo sausos odos riebalų išskyrimą. Oda, linkusi į sausumą, neišlaiko ilgo prausimo šaltu vandeniu ir pradeda pleiskanoti.
Šaltu metų laiku, rytais, prieš einant į lauką, veidą galima atgaivinti kambario temperatūros vandeniu. Veidas ir kaklas prausiamas ir tepamas riebiu kremu 40 min. prieš einant į lauką (drėgmės ir kremo perteklius pasalinamas nuo veido). Šiltu metų laiku šaltas vanduo (galima įdėti ledo gabaliuką) rytais atgaivina ir stiprina bet kokią odą, nes nusiprausus ir veikiant šiltam orui staigiai padidėja kraujo apykaita. Praustis šaltu vandeniu vakare prieš miegą nerekomenduojama, nes gali sutrikti miegas. Rytais geriau praustis ir kontrastiniu vandeniu.
Vandens poveikis veido odai
Žinoma, kad vanduo šiek tiek nuriebina ir sausina odą. Šis poveikis sustiprėja, prausiant veido odą karštu vandeniu (36-38°C). Atrodytų, kad riebią odą reikia prausti karštu vandeniu (ir dar su muilu), nes oda gerai nuvaloma, nuo jos paviršiaus nuplaunami riebalai ir dulkių dalelės.
Tačiau kiekvieną dieną prausiantis karštu vandeniu, išsiplečia paviršiniai kraujo indai, sulėtėja apytaka ir dėl to parausta nosies, skruosto oda. Be to, šiltas vanduo silpnina odos paviršiaus raumenis, oda vysta ir raukšlėjasi. Karšias vanduo ne tik mechaniškai nuplauna purvą, bet ir išplečia poras, sumažina odos pasipriešinimą. Todėl bet kokio tipo odai užtenka karią per savaitę vakare nuprausti veidą karštu vandeniu, po to būtinai apšlakstant šaltu vandeniu.
Riebią odą gerai veikia specialus vakarinis prausimas. Vanduo turi būti virintas šiltas (ne daugiau kaip 30°C), o muilas neutralus. Tinka muilo kremas. Nusiprausus, veidas apšlakstomas parūgštintu ar pasūdytu saitu arba kambario temperatūros vandeniu. Prausiantis galima kaitalioti keletą kartų šiltą vandenį su vėsiu, pradedant ir baigiant šią procedūrą visada vėsiu vandeniu.
Jei oda labai riebi, grubi, poringa, tai kontrastinis prausimasis prailginamas, naudojant daugiau vėsaus vandens, bet tai daroma palaipsniui, kad odai būtų malonu. Tai ne tik valo, bet ir gydo odą. Taip prausiamasi 10-15 dienų, geriausiai ryte arba pusantros dvi valandos iki miego.
Jei veido odos kapiliarai išsiplėtę, karstu vandeniu nesiprausiama. Kontrastiniu vandeniu tada irgi nesiprausiama. Nuolat naudoti tiek karštą, tiek šaltą vandenį odai kenkia. Riebią odą karštu vandeniu galima prausti kartą per savaitę ne daugiau kaip 1-2 mėnesius. Po to vietoj karšto rekomenduojamas šiltas vanduo (ne daugiau kaip 30°C), prausimąsi baigiant vėsiu vandeniu.
Vakarinis prausimasis vėsiu vandeniu ramina nervų sistemą, silpnina odos raumenų įtempimą, gerai paruošia organizmą miegui, tačiau būtina neužmiršti, kad ilgai naudoti šiltą vandenį nerekomenduojama, o sausai odai netgi kenksminga.
