Kodėl karšto maisto negalima dėti į šaldytuvą?

Išvirėte didelį puodą gardžios sriubos ar troškinio vakarienei, o likučius norisi kuo greičiau saugiai padėti į šaldytuvą? Dažnas mūsų turbūt net nesusimąstydamas deda dar garuojantį puodą tiesiai į šaltį. Nors tai atrodo logiškas ir patogus būdas greitai atvėsinti maistą ir apsaugoti jį nuo gedimo, iš tiesų karšto maisto dėti į šaldytuvą nerekomenduojama. Ir tam yra net kelios labai svarios priežastys, susijusios tiek su maisto sauga, tiek su jūsų šaldytuvo ilgaamžiškumu.

5 priežastys, kodėl maistą pirmiausia reikėtų atvėsinti:

1. Pakyla bendra temperatūra šaldytuve: Kai į šaltą šaldytuvo aplinką patenka didelis karštas objektas (pvz., puodas su karšta sriuba), jis veikia kaip mini šildytuvas. Dėl to laikinai pakyla bendra temperatūra visoje šaldytuvo kameroje. Kitiems produktams – pienui, mėsai, sūriui, kiaušiniams, daržovėms – toks temperatūros svyravimas yra kenksmingas. Jie gali atsidurti vadinamojoje „pavojingoje zonoje“ (maždaug nuo +4°C iki +60°C), kurioje itin sparčiai dauginasi bakterijos.
2. Didėja bakterijų dauginimosi rizika pačiame maiste: Karštas maistas uždaroje, šaltoje šaldytuvo erdvėje vėsta daug lėčiau, nei stovėdamas kambario temperatūroje (ypač jei jo kiekis didelis ir indas gilus). Kuo ilgiau maistas išbūna toje „pavojingoje temperatūros zonoje“, tuo didesnė tikimybė, kad jame pačiame pradės sparčiai daugintis mikroorganizmai, galintys sukelti apsinuodijimą maistu.
3. Šaldytuvas patiria didesnę apkrovą (ir gali sugesti): Šaldytuvo pagrindinė užduotis – palaikyti nustatytą žemą temperatūrą. Kai į jį patenka karštas objektas, termostatas tai užfiksuoja ir įjungia kompresorių dirbti visu pajėgumu, kad kuo greičiau atvėsintų turinį ir atkurtų reikiamą temperatūrą. Dėl tokio intensyvaus darbo ne tik gerokai išauga elektros sąnaudos, bet ir greičiau dėvisi šaldytuvo mechanizmai, trumpėja jo tarnavimo laikas, o kartais tai gali tapti net staigaus gedimo priežastimi.
4. Kaupiasi kondensatas ir perteklinė drėgmė: Iš karšto maisto intensyviai garuojanti drėgmė kondensuojasi ant šaltų šaldytuvo sienelių, lentynų ir net kitų produktų pakuočių. Dėl šios priežasties šaldytuvo kameroje gali pradėti kauptis šerkšnas ar net ledas (reikės dažniau atitirpinti). Be to, padidėjusi drėgmė sudaro palankias sąlygas veistis pelėsiui pačiame šaldytuve, o kiti produktai (ypač daržovės, vaisiai, duona) gali greičiau sugesti, suminkštėti ar supelyti.
5. Galima pažeisti šaldytuvo lentynas ir maisto indus: Staigus ir didelis temperatūrų skirtumas gali sukelti terminį šoką. Padėjus labai karštą puodą ar stiklinį kepimo indą tiesiai ant šaltos stiklinės ar plastikinės šaldytuvo lentynos, ji gali įskilti ar net sudužti. Karštis taip pat gali deformuoti ar pažeisti plastikinius maisto laikymo konteinerius.

Kaip tinkamai atvėsinti maistą prieš dedant į šaldytuvą?

Ekspertai rekomenduoja tokį veiksmų planą:

• Leiskite karštam maistui atvėsti kambario temperatūroje, kol jis taps drungnas arba beveik visiškai atvėsęs. Paprastai tam pakanka 1-2 valandų. Galima puodą pastatyti į šalto vandens vonelę kriauklėje – tai pagreitins procesą.
• Svarbu: Nepalikite greitai gendančių produktų (mėsos, paukštienos, žuvies, pieno produktų, virtų daržovių) kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas (o jei kambaryje labai karšta, pvz., vasarą – ne ilgiau nei 1 valandą). Per ilgas laikymas šilumoje taip pat skatina bakterijų dauginimąsi.
• Norėdami, kad maistas vėstų greičiau, didelį jo kiekį (pvz., sriubą ar troškinį) padalinkite į kelis mažesnius, negilius indus. Plonesnis maisto sluoksnis atvėsta daug sparčiau.
• Kai maistas atvėsęs iki kambario temperatūros ar yra drungnas, uždenkite indą ir tuomet drąsiai dėkite į šaldytuvą.

Nors norisi sutaupyti laiko, karšto maisto dėjimas į šaldytuvą gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Skirkite šiek tiek laiko maistui atvėsti – taip apsaugosite kitus produktus, tausosite savo šaldytuvą ir užtikrinsite maisto saugą.