Medėjantis alavijas (Aloe arborescens) nuo seno garsėja savo gydomosiomis savybėmis. Mūsų protėviai jį laikė panacėja nuo daugelio ligų. Bet ar tai tik liaudies išmintis, ar alavijas iš tiesų gali padėti stiprinti imunitetą ir gydyti įvairias ligas?
Istorija ir paplitimas
Alavijo gydomosios galios žinomos jau daugiau nei 3 tūkstančius metų. Šis augalas natūraliai auga Pietų ir Rytų Afrikos pusdykumėse, Arabijoje bei Madagaskare, kur gali pasiekti net keturių metrų aukštį. Jo gydomosios savybės buvo atrastos Egipte, o vėliau alavijo sultys pradėtos naudoti medicinoje Indijoje, Graikijoje ir Italijoje. Arabai alaviją laikė kantrybės simboliu ir vadino „sabr“ (kantrybe), iš kurio kilo ir kietai džiovintų alavijo lapų sulčių pavadinimas – sabūras. Rytų šalyse alavijo sultys šimtmečius buvo laikomos „ilgo gyvenimo eliksyru“.
Botaninės savybės ir vaistinės medžiagos
Alavijas yra daugiametis visžalis lelijinių šeimos augalas. Jo mėsingi lapai su pjūkliškais spygliais gali užaugti iki 60 cm ilgio. Gamtoje alavijas žydi retai – kas 5-6 metus, o auginamas namuose dažnai nežydi visai. Vaistinė vertė slypi jo lapų sultyse, kurios išteka savaime nupjovus lapą. Šviežiuose lapuose ir sultyse gausu įvairių fermentų, vitaminų, taip pat yra emodino, dervų ir eterinių aliejų.
Gydomosios savybės ir panaudojimas
Alavijo sultys ir jų pagrindu sukurti preparatai (tepalai, sirupai, tabletės, ekstraktai) plačiai naudojami įvairiems negalavimams gydyti:
- Virškinimo sistemos sutrikimai: Alavijo sultys gali padėti sergant skrandžio ir žarnyno uždegimais, esant vidurių užkietėjimui ir sumažėjus apetitui.
- Odos problemos: Išoriškai sultys naudojamos pūliuojančioms, sunkiai gyjančioms žaizdoms ir nudegimams gydyti.
- Akių ligos: Skysti alavijo ekstrakto injekcijos skiriamos sergant kai kuriomis akių ligomis, o tabletės gali būti naudojamos kompleksiniame trumparegystės ir kitų akių ligų gydyme.
- Imuniteto stiprinimas: Alavijo sultys, ypač laikytos tamsoje ir vėsioje vietoje prieš spaudžiant, kaupia biologiškai aktyvias medžiagas, kurios stiprina imunitetą ir stimuliuoja medžiagų apykaitą.
- Liaudies medicina: Šviežios alavijo sultys naudojamos plaučių ir odos tuberkuliozei, podagrai, radiacijos pažeistai odai, pūliniam kaulų uždegimui, opoms, kurtumui ir lėtiniam gastritui gydyti. Taip pat alavijo sultys lašinamos į nosį sergant sloga.
Kaip paruošti alavijo sultis namuose?
Nuo 3-5 metų augalo nuskinkite apatinius arba vidurinius ne trumpesnius kaip 15 cm ilgio lapus. Jei reikia daugiau sulčių, galite nupjauti visą augalą. Lapus rekomenduojama 12-25 dienas palaikyti tamsioje vietoje, kur temperatūra būtų tarp 3°C ir 7°C. Vėliau lapus nuplaukite, sausai nušluostykite, sumalkite mėsmale, išspauskite sultis ir nedelsiant filtruokite per 3-4 sluoksnių marlę.
„Auksinis“ liaudies medicinos receptas imunitetui ir ne tik
Nuo seno žinomas mišinys, skirtas skrandžio opaligei, plaučių tuberkuliozei ir netgi vėžiui gydyti. Sumaišykite 750 g paruoštų alavijo sulčių su 1,2 kg gegužės mėnesio medaus ir 2,5 litro raudonojo 18 laipsnių stiprumo vyno. Laikykite sandariame tamsiame stiklo inde 5 dienas. Vartokite pirmąsias 5 dienas po šaukštelį 2 kartus per dieną prieš valgį, vėliau – po šaukštą 3 kartus per dieną. Gydymo kursas trunka 2-6 savaites.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
Nors alavijas turi daug naudingų savybių, jo preparatai ne visiems tinka. Medikai nerekomenduoja alavijo vartoti sergantiems hipertonija, kepenų, tulžies pūslės, inkstų, šlapimo pūslės, sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, ūmiomis skrandžio ligomis, viduriuojantiems, kraujuojantiems iš išangės ar gimdos, nėščioms (ilgiau nei 7 mėnesius) ir vyresnėms nei 40 metų moterims. Perdozavus gali atsirasti širdies ir inkstų skausmai, prasidėti kraujavimai. Alavijas taip pat nerekomenduojamas sergant hemorojumi ir choleriško temperamento žmonėms.
Svarbu: Prieš pradedant vartoti alavijo sultis ar kitus preparatus gydymo tikslais, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Alavijo sultys gali būti vertinga natūrali priemonė imuniteto stiprinimui ir įvairių sveikatos problemų sprendimui. Tačiau svarbu prisiminti apie galimas kontraindikacijas ir prieš vartojimą pasitarti su specialistu.
