Turėti vaikų ar ne: tavo kelias, tavo tiesa

Bene vienas sudėtingiausių ir asmeniškiausių klausimų, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria daugelis moterų: „Ar aš noriu turėti vaikų?“ Tai ne šiaip pasirinkimas tarp „taip“ ar „ne“. Tai sprendimas, keičiantis visą gyvenimą, apipintas ne tik vidiniais troškimais ar abejonėmis, bet ir gausybe išorinių balsų – šeimos lūkesčiais, draugų pavyzdžiais, visuomenės normomis ar tuo garsiuoju „biologiniu laikrodžiu“. Nėra lengvų atsakymų, ir visiškai normalu jaustis pasimetusiai ar neapsisprendusiai. Šis straipsnis nesieks pasakyti, kaip turėtumėte jaustis ar ką nuspręsti. Jo tikslas – pasiūlyti erdvę apmąstymams, užduodant sau keletą svarbių klausimų šioje nelengvoje kelionėje į save.

Kelionė į save: Klausimai apmąstymams

Skirkite laiko ramiai pabūti su savimi ir savo mintimis. Galbūt šie klausimai padės geriau suprasti savo jausmus:

• Kodėl aš (ne)noriu vaikų? Mano tikrieji norai. Pabandykite atsakyti sau kuo sąžiningiau. Ar noras turėti vaikų kyla iš jūsų pačios širdies gelmių? O gal tai labiau partnerio troškimas? Galbūt jaučiate spaudimą iš tėvų ar matote, kad visos draugės jau sūpuoja mažylius? O jei nenorite – kodėl? Ar tai tvirtas apsisprendimas, ar labiau baimė? Svarbu atskirti savo autentiškus norus nuo išorės įtakos ar baimių.
• Kokios mano baimės? Ir dėl motinystės, ir dėl jos nebuvimo. Įvardinkite savo baimes. Kas jus labiausiai gąsdina galvojant apie motinystę? Gal tai karjeros pokyčiai, finansinė našta, laisvės praradimas, atsakomybės jausmas, kūno pokyčiai ar abejonės savo gebėjimu būti gera mama? O kokios baimės kyla galvojant apie gyvenimą be vaikų? Gal bijote vienatvės senatvėje, jausmo, kad kažką praleidote, artimųjų ar visuomenės nesupratimo? Baimių pripažinimas yra pirmas žingsnis jas suprantant ir įveikiant.
• Kaip įsivaizduoju savo gyvenimą su vaikais (ir be jų)? Pabandykite vizualizuoti abu scenarijus. Kaip atrodytų jūsų kasdienybė su vaikais? Ką reikėtų keisti darbe, santykiuose, laisvalaikyje? Kiek pagalbos ir kokios (iš partnerio, artimųjų, samdomos) turėtumėte ar norėtumėte? O kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei vaikų neturėtumėte? Ką veiktumėte, kam skirtumėte savo laiką ir energiją? Nėra „geresnio“ ar „blogesnio“ scenarijaus – tik tas, kuris atrodo autentiškesnis jums.
• Ką apie tai mano partneris? (Jei esate santykiuose). Tai nėra vien jūsų sprendimas, jei turite partnerį. Labai svarbu atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti apie lūkesčius, norus ir baimes, susijusias su vaikais. Ar jūsų požiūriai sutampa? O jei ne – ar galite rasti kompromisą? Šis pokalbis būtinas prieš priimant bet kokius sprendimus.
• Visuomenės lūkesčiai vs. mano vidinis balsas. Dažnai girdime aplinkinių klausimus: „O kada vaikai?“, „Laikrodukas tiksi…“. Visuomenė vis dar linkusi moterį matyti pirmiausia kaip mamą. Svarbu atpažinti šį išorinį spaudimą ir sąmoningai atskirti jį nuo savo pačios jausmų ir norų. Kieno balsas jūsų galvoje skamba garsiausiai – aplinkinių ar jūsų pačios?

Vienintelio teisingo kelio nėra

Svarbu suprasti ir priimti, kad nėra vieno „teisingo“ atsakymo ar „privalomo“ kelio.

• Visiškai normalu ir teisinga norėti vaikų ir kurti šeimą.
• Visiškai normalu ir teisinga nenorėti vaikų ir rinktis gyvenimą be jų (angl. childfree). Tai nėra egoizmas, tai sąmoningas pasirinkimas.
• Yra daugybė būdų patirti ryšį su vaikais, net jei nesate jų biologinė mama – galite būti nuostabi teta, krikšto mama, savanorė, mentorė.
• Taip pat normalu jausti abejones, persigalvoti ar tiesiog nežinoti atsakymo šiuo metu. Sprendimas gali bręsti ilgai.

Pasitikėk savimi

Šis sprendimas – vienas intymiausių ir svarbiausių jūsų gyvenime. Nesistenkite atitikti kažkieno kito lūkesčių. Duokite sau laiko ir erdvės apmąstymams, įsiklausykite į savo širdį ir intuiciją. Pasikalbėkite su partneriu (jei turite), patikimais draugais ar specialistu (psichologu, terapeutu), jei jaučiate poreikį. Būkite sau švelni ir kantri šioje kelionėje. Svarbiausia – kad sprendimas, koks jis bebūtų, būtų priimtas sąmoningai ir kiltų iš jūsų vidaus. Tavo kelias, tavo tiesa – yra teisingiausi.