Iš kur pasisemti energijos?
Išvalyti organizmą, pakeisti mitybą, kad ji teiktų daugiau energijos, – tai tik dalis programos pavasariniam nuovargiui įveikti. Išbandykite ir kitus būdus.
Atpalaiduojantis ir tonizuojantis masažas
Visos jo rūšys – nuo švelnaus plekšnojimo ir glostymo iki energingo spaudymo – didina endorfino ir serotonino išsiskyrimą, todėl labai veiksmingai gerina savijautą. Masažas teikia malonių pojūčių, mažina įtampą, skaidrina protą. Masažuojant gerėja kraujotaka – ląstelės greičiau šalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Jei nuo sporto maudžia raumenis, masažas padeda greičiau numalšinti skausmą. Populiariausias yra klasikinis (kitaip vadinamas švediškuoju) masažas. Jį turi atlikti specialistas (su juo pasitarkite dėl masažo trukmės ir procedūrų kiekio). Jau po kelių masažo seansų pajusite ryškų savijautos pagerėjimą.
Jei nemėgstate ar negalite naudotis specialisto paslaugomis (masažas – gana brangi procedūra), pati dažniau pasimasažuokite sprandą, smilkinius ir pėdas. Sprando masažas labai padeda atsipalaiduoti, todėl geriausia jį daryti vakarais. Patogiau, kai masažuoja kitas. Tačiau jei neturite pagalbininko, pati išmokite nesudėtingų masažo judesių. Dešiniosios rankos pirštais kelias minutes masažuokite kairįjį petį bei kairiąją sprando pusę. Kitą pusę masažuokite kairiąja ranka. Kelias minutes pailsėkite ir viską dar kartą pakartokite.
Smilkinių masažas švelnina nervinę įtampą. Jį galite daryti bet kuriuo dienos metu, net sėdėdama prie darbo stalo. Pirštų pagalvėlėmis nedideliais sukamaisiais judesiais patrinkite smilkinius. Po to švelniai pamasažuokite kaktą ir tarpuakį. Baigdama energingai patrinkite ausis – jose labai daug aktyvių taškų.
Pėdų masažas suaktyvina kraujotaką ir akimirksniu pašalina nuovargį. Iš pradžių kelias minutes delnais spauskite visą pėdą – iš viršaus ir apačios, po to – pirštus ir tarpupirščius. Tada krumpliais sukamaisiais judesiais patrinkite tik padą. Masažą baikite kelis kartus stipriai perbraukdama nykščiu per pado įlinkį. Beje, tokiam masažui galite naudoti medinius volelius.
Sportas – nepakeičiamas
Žmonės, kurie reguliariai mankštinasi, retai jaučiasi pavargę. Todėl judėkite! Tiesa, iš pradžių gali skaudėti raumenis, jeigu ilgai tinginiavote. Bet šis skausmas greitai praeis. Pavasarinį nuovargį puikiai įveikia greitas ėjimas, joga, plaukiojimas. Ne taip vargina, o ir teikia daug malonumo važiavimas dviračiu (išsiruoškite į savaitgalio iškylą dviračiais – pati įsitikinsite!). Be to, kasdien bent pusvalandį verta paskirti mankštai. Mankštinantis pagilėja kvėpavimas, organizmas gauna daugiau deguonies. Dėl to pirmiausia stiprėja širdis (mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika), gražėja oda (pasidaro stangresnė ir jauniau atrodo), geriau maitinamos smegenys (lengviau susikaupti, gerėja atmintis). Aktyviai judant išsiskiria daugiau endorfinų, todėl grįžta gera nuotaika ir energija.
Muzikinė pertraukėlė
Tris kartus per dieną – Mocartas. Tokį receptą nuo pavasarinio nuovargio gali „išrašyti“ muzikos terapijos specialistas. Manoma, kad būtent šio kompozitoriaus kūriniai labiausiai ramina. Vienas eksperimentas netgi parodė, kad skambant Mocarto muzikai pasiekiama geresnių rezultatų sprendžiant intelekto testus.
Muzikos terapijos seansus galite surengti pati. Patogiau įsitaisykite, atsipalaiduokite, išmeskite iš galvos niūrias mintis ir įjunkite grotuvą. Kokią muziką rinktis? Labiausiai tinka ta, kuri patinka jums. Ji turėtų būti nei per daug triukšminga, bet ir ne per žvalėta. Pamatysite, pusvalandžio pakaks jėgoms atgauti.
Vitaminų terapija
Net skeptiškai sintetinių vitaminų atžvilgiu nusiteikę gydytojai sutinka, kad pavasarį pravartu papildomai gerti vitaminų preparatų. Kokius rinktis? Geriausia, kad juose būtų kuo daugiau B grupės vitaminų bei mineralinių medžiagų: geležies, kalio, magnio, cinko bei vario. Atskirai verta nusipirkti vitamino C tablečių, nes multivitamino preparatuose jo būna nepakankamai daug. Manoma, kad būtent šių medžiagų trūkumas sukelia nuolatinį nuovargį. Jei jaučiatės labai išsekusi, gal verta gerti vitaminų preparatų su ženšeniu, ginkmedžiu, bičių pieneliu, kofermentu Q10. Tiesa, jie brangesni, bet teigiama, kad veikia labai greitai.
Kuo daugiau šviesos!
Tai, kad saulės spinduliai gydo nuo depresijos ir nugena liūdesį, žinoma seniai. Pasirūpinkite, kad į patalpas, kuriose praleidžiate daugiausia laiko, patektų kuo daugiau šviesos. Jei langai – į šiaurės pusę arba juos užstoja medžiai, nukabinkite užuolaidas (gera proga jas išskalbti!). Dirbdama stenkitės atsisėsti kuo arčiau lango: šviesiausioje vietoje pasistatykite darbo stalą, mėgstamą fotelį. Prie lango mankštinkitės, gaminkite maistą, skaitykite. Saulėtu oru išeikite pasivaikščioti per patį vidurdienį ir pasėdėkite ant suoliuko prieš saulę.
