Šopoholizmas: kas tai ir kaip suvaldyti?

Apsipirkinėjimas daugeliui mūsų yra maloni veikla – naujas drabužis, knyga ar technologinė smulkmena gali praskaidrinti nuotaiką, suteikti pasitenkinimo jausmą. Tačiau kartais šis, atrodytų, nekaltas pomėgis peržengia sveiko proto ribas ir virsta nevaldoma aistra, pradeda kenkti finansinei padėčiai, santykiams su artimaisiais ir pačiai emocinei būklei. Tai – šopoholizmas, dar vadinamas oniomanija arba kompulsyviu pirkimo sutrikimu. Kas tai per reiškinys, kaip jį atpažinti ir kaip galima jį suvaldyti?

Kas yra šopoholizmas / oniomanija?

Šopoholizmas nėra tiesiog didelis noras turėti gražių daiktų ar pomėgis dažnai vaikščioti po parduotuves savaitgaliais. Tai psichologinis sutrikimas, priskiriamas impulsų kontrolės sutrikimams (kartais lyginamas su priklausomybėmis), kuriam būdingas pasikartojantis, sunkiai valdomas ar visiškai nevaldomas potraukis pirkti daiktus, nepriklausomai nuo realaus jų poreikio ar finansinių galimybių.

Esminis skirtumas nuo įprasto apsipirkimo yra tas, kad šopoholizmo atveju pats pirkimo procesas tampa svarbesnis už įsigyjamą daiktą. Pirkimas sukelia trumpalaikę euforiją, malonumą, padeda sumažinti nerimą ar pabėgti nuo nemalonių jausmų. Tačiau šis „kaifas“ greitai išgaruoja, o jį pakeičia kaltės, gėdos, apgailestavimo jausmas ir neretai – realios neigiamos pasekmės.

Šopoholizmo požymiai ir simptomai

Kaip atpažinti, kad jūs ar jūsų artimas žmogus galbūt turite problemų dėl kompulsyvaus pirkimo? Įspėti turėtų šie ženklai:

• Nuolatinis galvojimas apie pirkinius: Mintys apie tai, ką norėtųsi nusipirkti, kur apsipirkti, kokios akcijos vyksta, užima didelę dalį laiko ir minčių.
• Išleidžiama daugiau pinigų ir laiko, nei planuota: Dažnai nueinama į parduotuvę vieno daikto, o grįžtama su pilnu maišu; arba planuotas biudžetas viršijamas kelis kartus.
• Perkami nereikalingi daiktai: Namuose kaupiasi drabužiai su etiketėmis, neatidarytos kosmetikos pakuotės, daiktai, kurie taip ir lieka nepanaudoti.
• Emociniai „kalneliai“: Didelis jaudulys, pakilumas, euforija prieš pirkimą ar jo metu, o po to – staigus nuotaikos kritimas, kaltės jausmas, gėda, nerimas, apgailestavimas.
• Apsipirkinėjimas kaip reakcija į emocijas: Pirkimas tampa pagrindiniu būdu susidoroti su stresu, nerimu, liūdesiu, nuoboduliu, vienatve, pykčiu ar net džiaugsmu („reikia save apdovanoti“).
• Pirkinių slėpimas ir melavimas: Pirkiniai slepiami nuo šeimos narių, meluojama apie jų kainą ar išleistų pinigų kiekį.
• Finansinės problemos: Atsiranda skolos, imami greitieji kreditai ar vartojimo paskolos pirkiniams padengti, vėluojama apmokėti sąskaitas, skolinamasi iš draugų ar artimųjų.
• Santykių problemos: Dėl išlaidavimo, skolų, melo ir slėpimo kyla konfliktai su partneriu, šeimos nariais.
• Nesėkmingi bandymai kontroliuoti: Žmogus pats supranta, kad elgiasi netinkamai, bando save riboti, bet vis tiek „atkrenta“ ir vėl pasiduoda pirkimo impulsui.

Galimos šopoholizmo priežastys

Kompulsyvus pirkimas, kaip ir daugelis psichologinių sunkumų, dažniausiai kyla dėl kelių veiksnių derinio:

• Psichologiniai veiksniai: Žema savivertė (daiktai kompensuoja vidinės vertės jausmo trūkumą), perfekcionizmas, vienišumo jausmas, nemokėjimas sveikai reikšti ar įveikti nemalonių emocijų, polinkis į impulsyvų elgesį. Pirkimas tampa savotišku „emociniu pleistru“.
• Neurologiniai veiksniai: Manoma, kad pirkimo procesas, ypač „medžioklė“ ir radimas, gali stimuliuoti malonumo centrą smegenyse, išskiriant dopaminą. Tai sukuria malonumo pojūtį ir norą jį kartoti, panašiai kaip veikia kitos priklausomybės.
• Socialiniai ir kultūriniai veiksniai: Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kurioje nuolat esame bombarduojami reklama, brukama nuomonė, kad nauji daiktai padarys mus laimingesnius, sėkmingesnius, patrauklesnius. Socialiniai tinklai, „influencerių“ kultas, lyginimasis su kitais tik stiprina spaudimą pirkti ir turėti.
• Gretutiniai psichikos sutrikimai: Šopoholizmas dažnai eina koja kojon su kitais sutrikimais: depresija, nerimo sutrikimais, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS), valgymo sutrikimais, kitomis priklausomybėmis (pvz., nuo alkoholio, azartinių lošimų).

Kaip išsivaduoti iš pirkimo manijos? Patarimai

Įveikti šopoholizmą įmanoma, nors tai reikalauja sąmoningų pastangų ir laiko. Štai keli žingsniai, kurie gali padėti:

1. Pirmiausia – pripažinkite problemą: Tai pats svarbiausias ir sunkiausias žingsnis. Reikia sąžiningai sau įvardyti, kad pirkimo įpročiai tapo nevaldomi, žalingi ir kad jums reikia pagalbos.
2. Analizuokite „paleidiklius“ (trigerius): Pradėkite stebėti save. Kada kyla stipriausias noras pirkti? Ką tuo metu jaučiate (liūdesį, stresą, nuobodulį, vienatvę)? Kokiose situacijose ar vietose tai nutinka dažniausiai? Galbūt jus veikia tam tikros reklamos ar socialinių tinklų paskyros?
3. Ieškokite alternatyvų emocijoms valdyti: Kai atpažinsite savo trigerius, ieškokite sveikesnių būdų reaguoti į juos. Užuot ėję apsipirkti pajutus stresą, pabandykite pasivaikščioti, pasportuoti, paskambinti draugui, užsiimti hobiu, išbandyti atsipalaidavimo ar kvėpavimo technikas.
4. Pradėkite valdyti finansus: Susidarykite aiškų mėnesio biudžetą, skirdami konkrečią sumą būtiniausioms išlaidoms ir pramogoms. Sekite savo išlaidas. Galbūt verta kurį laiką atsisakyti kreditinių kortelių ir naudotis tik grynaisiais pinigais arba debetine kortele su nustatytu limitu. Ištrinkite išsaugotus mokėjimo kortelių duomenis iš internetinių parduotuvių ir programėlių.
5. Venkite pagundų: Atsisakykite parduotuvių reklaminių naujienlaiškių prenumeratos. Nebesekite socialiniuose tinkluose paskyrų, kurios nuolat skatina pirkti. Venkite vaikščioti po prekybos centrus ar naršyti internetinėse parduotuvėse be konkretaus tikslo ir pirkinių sąrašo. Jei reikia kažką nusipirkti, eikite su patikimu draugu, kuris padėtų laikytis plano.
6. Taikykite „atidėjimo taisyklę“: Pajutę staigų ir stiprų norą pirkti ne pirmo būtinumo daiktą, sustokite ir pasakykite sau, kad palauksite bent 24 valandas (arba savaitę, jei pirkinys brangesnis). Dažnai per tą laiką impulsyvus noras atslūgsta ir galite racionaliau įvertinti pirkinio reikalingumą.
7. Ieškokite palaikymo: Pasidalinkite savo problema su žmogumi, kuriuo pasitikite – partneriu, šeimos nariu, geru draugu. Jų palaikymas ir supratimas gali būti labai svarbus. Galima ieškoti ir specifinių savipagalbos grupių (pvz., Anoniminių skolininkų ar kompulsyvaus pirkimo grupių, jei tokių yra jūsų mieste ar internete).
8. Kreipkitės profesionalios pagalbos: Jei jaučiate, kad savarankiškai susitvarkyti su pirkimo manija nepavyksta, nedvejokite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Ypač efektyvi šiam sutrikimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda atpažinti ir keisti žalingus mąstymo modelius bei elgesio įpročius. Specialistas taip pat padės įvertinti, ar nėra gretutinių psichologinių problemų (pvz., depresijos), kurias taip pat reikia spręsti.

Šopoholizmas – tai ne charakterio silpnumas ar išlepimas, o rimta problema, galinti sugriauti žmogaus gyvenimą. Tačiau tai yra įveikiama, nors kelias link pokyčių gali būti nelengvas. Svarbiausia yra laiku atpažinti problemą, pripažinti jos egzistavimą, turėti stiprų norą keistis ir nebijoti ieškoti bei priimti pagalbą. Sąmoningumas, artimųjų ar specialistų palaikymas ir tinkamos strategijos gali padėti susigrąžinti kontrolę į savo rankas ir išsivaduoti iš pirkimo manijos gniaužtų.