Nevaisingumo priežastys: kodėl nepavyksta pastoti ir kada kreiptis pagalbos?

Kas yra nevaisingumas?

Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negebėjimas pastoti arba išnešioti kūdikį iki gyvybingo amžiaus. Svarbu paminėti, kad tik labai nedaug moterų ir porų yra visiškai nevaisingos. Kur kas dažniau pasitaiko sumažėjęs vaisingumas (kartais vadinamas tariamu nevaisingumu) – tai reiškia, kad pora turi sunkumų pastoti, bet tai nėra neįmanoma. Skaičiuojama, kad su sumažėjusiu vaisingumu vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu susiduria maždaug viena iš dešimties porų.

Poros vaisingumas priklauso tiek nuo moters, tiek nuo vyro sveikatos būklės, todėl ieškant nepastojimo priežasčių turi dalyvauti ir tirti abu partneriai.

Dažniausios nevaisingumo priežastys

Statistiškai, maždaug 40 proc. atvejų nevaisingumo priežastys slypi vyro organizme, 40 proc. – moters, o likusiais atvejais problemų turi abu partneriai arba priežastis lieka neaiški.

Vyrų nevaisingumas

Pagrindinės vyrų nevaisingumo priežastys gali būti:

• Visiškas sėklidžių negebėjimas gaminti spermijų (laimei, tai labai reta).
• Sutrikusi sėklidžių funkcija, lemianti nedidelį spermijų skaičių (oligospermija).
• Didelis kiekis anomalių (nenormalios formos ar judrumo) spermijų.
• Problemos su lytine funkcija: impotencija (negalėjimas pasiekti ar išlaikyti erekcijos), priešlaikinė ejakuliacija.
• Sėklos išmetimo problemos (pvz., retrogradinė ejakuliacija).
• Sėklinių latakų užsikimšimas.

Moterų nevaisingumas

Moterų nevaisingumo priežasčių spektras platesnis:

• Ovuliacijos sutrikimai: Tai dažniausia priežastis (apie trečdalis atvejų), kai kiaušidėse nesubręsta arba neišsiskiria kiaušinėlis. Ovuliacija gali nevykti dėl:
  • Sutrikusios hormonų pusiausvyros (pvz., policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės problemos).
  • Kiaušidžių pažeidimų dėl infekcijų, chirurginio ar radioterapinio gydymo.
  • Priešlaikinio kiaušidžių išsekimo.
• Gimdos problemos: Sudaro mažiausiai 10 proc. nevaisingumo atvejų. Tai gali būti:
  • Įgimtos gimdos anomalijos.
  • Gimdos sąaugos (randai) po operacijų ar uždegimų.
  • Gimdos polipai, miomos.
  • Endometriozės sukelti pakitimai gimdoje.
  • Problemos su progesteronu: Šis hormonas būtinas apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje. Jei jo gaminama per mažai ar per trumpai, kiaušinėlis negali įsitvirtinti ir žūsta (ankstyvas persileidimas).
• Kiaušintakių problemos: Kiaušintakiai yra kelias, kuriuo spermijai keliauja link kiaušinėlio ir kuriuo apvaisintas kiaušinėlis leidžiasi į gimdą. Kiaušintakiai gali būti pažeisti ar užakę dėl:
  • Persirgto negimdinio nėštumo.
  • Dubens organų uždegiminės ligos (dažnai sukeltos lytiškai plintančių infekcijų).
  • Chirurginių operacijų dubens srityje.
  • Endometriozės.
• Gimdos kaklelio problemos: Kad pasiektų kiaušinėlį, spermijai turi prasiskverbti pro gimdos kaklelio gleives. Jei gleivės per tirštos, jų per mažai arba jose yra spermijus naikinančių antikūnų, tai gali trukdyti pastoti.
• Amžiaus įtaka: Moters vaisingumas natūraliai pradeda mažėti maždaug nuo 25-30 metų. Po 35-erių šis procesas spartėja, o po 45-erių ovuliacijos gali vykti tik kas antrą menstruacijų ciklą, tad galimybės pastoti natūraliai gerokai sumažėja.

Abipusės problemos ir sumažėjęs vaisingumas

Apie 20-30 procentų atvejų problemų turi abu partneriai. Dažnai tai susiję su sumažėjusiu vaisingumu (tariamu nevaisingumu). Pavyzdžiui, moters vaisingumas gali būti šiek tiek sumažėjęs dėl nereguliarių ovuliacijų. Paprastai normalus partnerio vaisingumas tai kompensuoja. Tačiau jei ir kito partnerio vaisingumas yra sumažėjęs (pvz., mažesnis nei vidutinis spermijų skaičius), porai gali būti sunku pastoti.

Kai kurias poras ryžtas susilaukti vaikų tik dar labiau suartina

Kada kreiptis į gydytoją?

Bendroji rekomendacija: jeigu esate jaunesni nei 35 metų ir per vienerius metus reguliarių lytinių santykių (maždaug 2 kartus per savaitę) be kontracepcijos nepavyksta pastoti, verta kreiptis į gydytoją (ginekologą ar vaisingumo specialistą).

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie tyrimai ir gydymo kursai gali užtrukti, jei jums jau daugiau kaip 35-eri metai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją po 6-8 mėnesių nesėkmingų bandymų. Taip pat anksčiau kreiptis reikėtų, jei žinote apie galimas sveikatos problemas, galinčias turėti įtakos vaisingumui (pvz., nereguliarios mėnesinės, persirgtos lytinės ligos, endometriozė, buvę dubens organų uždegimai ir pan.).

Ko tikėtis per pirmąją konsultaciją?

Gydytojas sieks surinkti kuo daugiau informacijos, kad galėtų įvertinti galimas nevaisingumo priežastis ir sudaryti tyrimų planą.

• Pokalbis su moterimi:
  • Gydytojas smulkiai klausinės apie menstruacijų ciklą (reguliarumą, trukmę, gausumą), paprašys prisiminti paskutinių šešių mėnesių ciklo datas.
  • Domėsis, kiek laiko nesiseka pastoti, kada nustojote vartoti kontraceptines priemones.
  • Klausinės apie bendrą sveikatą, persirgtas ligas (ypač ginekologines, lytines, endokrinines), patirtas operacijas, buvusius nėštumus ar jų nutraukimus, mitybos sutrikimus (pvz., anoreksiją). Svarbi ir šeimos ligų istorija.
• Pokalbis su vyru:
  • Partnerio bus klausiama apie jo paties ir šeimos ligų istoriją (pvz., ar vaikystėje sirgo kiaulyte, ar sėklidės nusileido normaliai).
  • Gydytoją domins persirgtos ligos (ypač lytiniu keliu plintančios), traumos, darbo aplinkos veiksniai (kontaktas su chemikalais, karščiu), žalingi įpročiai.
• Abiejų partnerių klausimai:
  • Bus klausiama apie lytinių santykių dažnumą, ar nėra psichologinių ar seksualinių sunkumų poroje (jei yra, gali rekomenduoti psichologo ar seksologo konsultaciją).
• Fizinis ištyrimas:
  • Moteris bus ištirta ginekologiškai, įvertinta reprodukcinių organų būklė. Gydytojas gali patikrinti ir kitus dalykus, priklausomai nuo anamnezės (pvz., skydliaukę, krūtinę, kūno plaukuotumą).
  • Vyrui taip pat bus atlikta apžiūra, siekiant nustatyti akivaizdžias fizines nevaisingumo priežastis (pvz., sėklidžių dydį, struktūrą).
• Atvirumo svarba ir emocinis poveikis:
  • Labai svarbu, kad jūs ir jūsų partneris būtumėte atviri gydytojui ir suteiktumėte kuo tikslesnę informaciją.
  • Nevaisingumo priežasčių paieška gali trukti ilgai ir kartais emociškai išsekinti. Būkite tam pasiruošę. Kai kurioms poroms šie tyrimai tampa sunkiu išbandymu santykiams, kitas bendras tikslas, dalijimasis patirtimi ir išgyvenimais tik dar labiau suartina.