Bulvės sveikatai: Netikėta nauda ir gydomosios savybės

Bulvės neretai vadinamos antrąja duona, ir ne veltui – iš jų galima pagaminti per tūkstantį įvairių maistingų patiekalų. Sunku patikėti, kad prieš kelis šimtus metų carinės Rusijos valdžia lietuvius sodino į kalėjimus už atsisakymą auginti šias daržoves. Šiandien bulvės yra neatsiejama mūsų mitybos dalis, tačiau jos gali būti ne tik maistas, bet ir vaistas nuo daugelio negalavimų.

Bulvių maistinė vertė

Bulvių gumbuose yra apie 20-30 % sausųjų medžiagų. Pagrindinę dalį sudaro krakmolas (15-25 %; kuo jo daugiau, tuo bulvės kaloringesnės), taip pat yra baltymų (1,5-2 %), šiek tiek riebalų (0,3-0,6 %).

Bulvės – tikras vitaminų ir mineralų šaltinis. Jose randama vitaminų B1, B2, B6, C, D, E, H, K, PP, U, karotino, folio rūgšties. Gausu lengvai pasisavinamų mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, natrio ir kt. Šios mineralinės medžiagos turi šarminių savybių ir padeda reguliuoti organizmo rūgščių bei šarmų pusiausvyrą. Taip pat bulvėse yra organinių rūgščių (citrinų, obuolių) ir nepakeičiamųjų aminorūgščių.

Palyginimui, bulvės kalorijų turi maždaug dukart daugiau nei morkos ir triskart daugiau nei gūžiniai kopūstai.

Dėmesio: Nuodingasis solaninas

• Kaip atpažinti pavojų?

Nors bulvės labai naudingos, svarbu žinoti apie jose esantį nuodingą alkaloidą – solaniną. Sveikuose gumbuose jo yra nedaug (iki 7 mg 100 g). Tačiau jei bulvės ilgai laikomos saulėje ir pažaliuoja, solanino kiekis gali padidėti iki 20-40 mg 100 g ar net daugiau. Kai solanino kiekis viršija 20 mg 100 g, tokių bulvių negalima vartoti nei maistui, nei gyvuliams šerti.

Ypač daug solanino susikaupia bulvių antžeminėje dalyje – lapuose ir uogose (kurios nevalgomos!). Pavojingos yra sudygusios, supuvusios ar pažaliavusios bulvės. Per žiemą solaninas kaupiasi po gumbų odele ir daigų „akutėse“. Todėl pavasarį, skutant senas bulves, reikėtų lupti storesnį sluoksnį, o pažaliavusias vietas kruopščiai išpjaustyti arba visą bulvę išmesti.

• Apsinuodijimo požymiai

Solaninas kenkia centrinei nervų sistemai ir ardo kraujo kūnelius (eritrocitus). Lengvai apsinuodijus jaučiamas kartumas, perštėjimas gerklėje. Stipriau apsinuodijus gali pykinti, prasidėti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies plakimas, atsirasti galvos skausmas, net traukuliai, dusulys. Sunkiausiais atvejais galima prarasti sąmonę – iškyla pavojus gyvybei.

Svarbu: Pajutus bet kokius apsinuodijimo požymius, nedelsiant kreipkitės kvalifikuotos medicininės pagalbos, nelaukite sunkesnių simptomų.

Bulvės medicinoje ir kosmetikoje

• Bendras poveikis

Bulvių gydomosios savybės buvo atrastos pamažu, o kai kurias paslaptis europiečiams atskleidė senovės indėnai, mat bulvės kilusios iš Amerikos žemyno. Dietinėje (gydomojoje ir profilaktinėje) mityboje bulvės užima svarbią vietą. Dažniausiai jos rekomenduojamos sergant širdies ir kraujagyslių ligomis (dėl didelio kalio kiekio, spazmolitinių ir šlapimą varančių savybių), medžiagų apykaitos sutrikimais, skrandžio ir žarnyno ligomis. Nors solaninas nuodingas, labai mažos jo dozės pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, panašiu į kortizono.

• Kaukė veidui

Virtų bulvių kaukės puikiai drėkina ir atgaivina sausą ar saulės nudegintą odą. Neskustos bulvės išverdamos, nulupamos, sutrinamos. Įmaišoma šiek tiek grietinės arba grietinėlės. Šilta košelė storu sluoksniu tepama ant veido (jei gydytojas nenurodo kitaip). Kaukė laikoma apie 20 minučių. Nuvaloma šilto vandens ir pieno mišiniu (santykiu 1:1) suvilgyta servetėle. Šią kaukę galima daryti 2-3 kartus per savaitę, ji gerai paruošia odą kitoms kosmetinėms procedūroms.

Bulvės liaudies medicinoje: Receptai

Pastaba: Šie receptai yra iš liaudies medicinos. Prieš pradedant gydymą, ypač sergant lėtinėmis ligomis, būtina pasitarti su gydytoju. Šviežias bulvių sultis reikia išgerti per kelias minutes po paruošimo.

• Virškinimo sistemai
  • 1 receptas (Opaligė): Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, gerti po pusę stiklinės šviežių bulvių sulčių 30-40 min. prieš valgį, 2-3 kartus per dieną. Po sulčių išgėrimo rekomenduojama apie 30 min. pagulėti. Gydymo kursas – 10 dienų, po 10 dienų pertraukos galima kartoti.
  • 2 receptas (Opaligė – nuoviras): Galima gerti ir bulvių nuovirą. Nuskustos bulvės verdamos be druskos emaliuotame puode. Nuoviras geriamas šiltas po pusę ar vieną stiklinę 3 kartus per dieną prieš valgį.
  • 3 receptas (Gastritas su padidėjusiu rūgštingumu): Gerti po stiklinę šviežių bulvių sulčių valandą prieš pusryčius. Po sulčių išgėrimo rekomenduojama apie 30 min. pagulėti. Gydymo kursas – 10 dienų, po 10 dienų pertraukos galima kartoti.
  • 4 receptas (Vidurių užkietėjimas): Gerti po stiklinę šviežių bulvių sulčių valandą prieš pusryčius. Po sulčių išgėrimo rekomenduojama apie 30 min. pagulėti. Gydymo kursas – 10 dienų, po 10 dienų pertraukos galima kartoti.
  • 5 receptas (Bendras poveikis virškinimui): Bulvių sultys turi priešuždegiminių, nuskausminamųjų savybių, mažina skrandžio sulčių sekreciją. Bulvių krakmolo kleisteris padengia skrandžio ir žarnyno sieneles apsaugine plėvele, saugodamas nuo dirginimo ir slopindamas uždegimą.
  • 6 receptas (Vidurių pūtimas): Gerti šviežių bulvių sulčių maždaug po pusę arba ketvirtį stiklinės 3-4 kartus per dieną 20 min. prieš valgį.
• Kvėpavimo takams
  • 7 receptas (Bronchitas – kompresas): Vakare išverdamos kelios bulvės su lupenomis. Nupylus vandenį, bulvės sugrūdamos, įmaišomas šaukštas augalinio aliejaus, įlašinami 2-3 jodo lašai ir gerai išmaišoma. Karšta (bet ne deginanti!) košė užtepama ant audeklo atraižos, dedama ant krūtinės iki pat gerklės ir šiltai apdengiama kaip kompresas. Laikoma, kol atvės.
  • 8 receptas (Bronchitas, sloga – garai): Bent 2 kartus per dieną pakvėpuoti karštų, su lupenomis virtų ir sugrūstų bulvių garais (atsargiai, kad nenusidegintumėte!).
• Hemorojui
  • 9 receptas (Klizma): Prieš miegą į išangę švirkštu (specialia gumine kriauše klizmoms) įšvirkščiamas šaukštas šviežių bulvių sulčių. Gydymo kursas – 10 dienų.
  • 10 receptas (Žvakutės): Iš gerai nuplautos, sveikos bulvės išdrožiama piršto storio, cilindro formos, bukais galais žvakutė. Ji įstumiama į išangę ir paliekama per naktį. Ryte tuštinantis žvakutė lengvai pasišalina. Jei jaučiamas sausumas ar niežulys, žvakutę prieš naudojimą galima patepti medumi.
• Širdžiai ir kraujospūdžiui
  • 11 receptas (Hipertonija): Valgomos su lupena keptos bulvės. Kartą per dieną galima gerti 1/4 stiklinės bulvių sulčių, tačiau būtina pasitarti su gydytoju! Arterinį kraujospūdį mažinti padeda bulvėse esantis acetilcholinas ir kalis.
• Kitos problemos
  • 12 receptas (Anemija, Bazedovo liga): Geriamos šviežių rausvų veislių bulvių sultys po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Gydymo kursas – 2-3 savaitės. Būtina pasitarti su gydytoju!
• Išoriniam naudojimui
  • 13 receptas (Žaizdos, odos problemos): Ant pūliuojančių, ilgai negyjančių žaizdų, vočių, nudegimų, egzemos ar kitų uždegimo apimtų odos vietų keletą kartų per dieną dedami tarkuotų šviežių bulvių kompresai. Keičiami kas 3 valandas.

Pabaigai

Paprasta bulvė išties slepia daug naudingų savybių. Vis dėlto, svarbu prisiminti apie solanino pavojų ir atsargiai vartoti žalias ar sudygusias bulves. O susidūrus su rimtesnėmis sveikatos problemomis, liaudies medicinos receptai turėtų būti tik pagalbinė priemonė, o pagrindinis kelias – konsultacija su gydytoju.