Paauglių sveikata: į kokius negalavimus tėvai turėtų atkreipti dėmesį?

Kai paauglys skundžiasi sveikata

Nors tėvai nuoširdžiai rūpinasi savo atžalų sveikata, paauglystėje neretai neatkreipia dėmesio į rimtos ligos požymius, priskirdami juos tiesiog brendimo sunkumams ar „ožiams“. Kartais verčiame gydytojus ieškoti ligos ten, kur jos nėra, nes skausmų priežastis – psichologinė įtampa šeimoje ar mokykloje. Tačiau pasitaiko ir atvirkščiai – numojama ranka į rimtus signalus, manant, kad „išaugs“.

Kada reikėtų kreiptis į gydytojus, o kada vaikui paprasčiausiai trūksta dėmesio ar supratimo? Svarbu neatmesti paauglio nusiskundimų ir laiku pastebėti nerimą keliančius ženklus, nes uždelstas ligų gydymas gali turėti liūdnų pasekmių.

Dažniausios paauglių problemos

Paauglių sveikatos reikalai yra gana specifiniai. Viena vertus, trylikamečiai-keturiolikmečiai ir vyresni paaugliai rečiau serga tipiškomis vaikiškomis ligomis, nes jų imunitetas jau stipresnis. Tačiau statistika rodo, kad dažniausios paauglių sergamumo ir net mirtingumo priežastys yra:

• Traumos: Berniukai ypač judrūs, todėl dažnai patiria įvairias traumas.
• Toksinių medžiagų vartojimas: Alkoholis, nikotinas, narkotikai – dažnai pradedami vartoti būtent paauglystėje dėl smalsumo ar noro pritapti prie draugų.
• Psichikos sveikatos problemos: Savižudybės, agresija, depresija, valgymo sutrikimai yra rimtos paauglystės problemos.

Lėtinės ar įprastos somatinės ligos (pvz., peršalimas, virškinimo sutrikimai) paauglius vargina kur kas rečiau nei mažesnius vaikus ar suaugusiuosius.

Psichologinės problemos, pasireiškiančios fiziškai

Gana dažnai tėvai atveda paauglius pas gydytojus dėl pilvo ar galvos skausmų. Jei atlikus pagrindinius tyrimus nerandama jokių fizinių pakitimų, o vaikas vystosi normaliai, dažnai tenka ieškoti psichologinių priežasčių. Paaugliai, kaip ir suaugusieji, neretai psichinę įtampą „paverčia“ fiziniais simptomais (somatizuoja). Po tokiais negalavimais gali slėptis ir sunkios patirtys – patyčios, įtampa šeimoje, seksualinis, psichologinis ar fizinis smurtas.

Specifiniai paauglystės sveikatos sutrikimai

Paauglystė – didelių pokyčių metas, kai gali paūmėti senos arba atsirasti naujų sveikatos problemų:

• Lėtinių ligų paūmėjimas: Kai kurios vaikystėje diagnozuotos lėtinės ligos (pvz., astma, alergijos) brendimo laikotarpiu dėl hormonų pokyčių gali vėl suaktyvėti.
• Depresija: Dažnai į paauglio prastą nuotaiką nekreipiama dėmesio, manant, kad tai tik hormonų audros. Tačiau svarbu atskirti blogą nuotaiką nuo depresijos. Jei liūdesys, apatija, savęs nuvertinimas, miego ar apetito sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, reikėtų kreiptis pagalbos, nes paauglių depresija gali turėti labai rimtų pasekmių, įskaitant savižudybę.
• Agresyvus elgesys: Tai gali būti tik paauglystės maišto forma (pvz., protestuojant daužomi daiktai), kurią vaikas „išauga“. Tačiau jei agresija nukreipta į save ar kitus žmones, žalojamas kūnas – tai rimtas sutrikimas, dažnai išliekantis ir suaugus.
• Valgymo sutrikimai: Nervinė anoreksija (badavimas) arba bulimija (persivalgymas ir vėmimas). Mamoms svarbu suprasti, kad tai ne paprastas „nenoras valgyti“ ar „apsirijimas“. Barimas ar vertimas valgyti problemą tik gilina. Būtina kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Kartu su prasidėjusiomis menstruacijomis ir bandymu greitai numesti svorio gali išsivystyti ir mažakraujystė.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Noras pritapti prie grupės, smalsumas gali paskatinti pabandyti alkoholio, narkotikų ar pradėti rūkyti. Artimi santykiai šeimoje, atviras bendravimas gali padėti sustabdyti nuo žalingų įpročių įsitvirtinimo.
• Ankstyvi lytiniai santykiai ir jų pasekmės: Paaugliai gali sirgti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Merginų pilvo skausmai gali būti ne tik menstruacijų ar brendimo požymis, bet ir LPI ar dubens uždegiminės ligos pradžia. Berniukams apie LPI gali signalizuoti paburkę kiaušinėliai, pasikeitusios išskyros. Su LPI kartais gali būti susijusios ir sąnarių ligos, įvairūs bėrimai, plikimas, gerklės ar akių uždegimai. Taip pat svarbu nepamiršti ankstyvo neplanuoto nėštumo rizikos ir psichologinių pasekmių.
• Mazgeliai krūtinėje: Augant krūtims (tiek mergaitėms, tiek berniukams brendimo metu), jose gali atsirasti sustandėjimų ar mazgelių. Dauguma jų yra nepiktybiniai, susiję su besiformuojančiomis pieno liaukomis. Tačiau nedidelė dalis gali būti ir piktybiniai navikai, todėl bet kokius naujus darinius turėtų apžiūrėti gydytojas. Svarbu išmokyti mergaites reguliariai pasitikrinti krūtis. Kartais brendimo metu berniukams padidėja krūtys (ginekomastija) – tai dažniausiai praeina savaime (nebent vartojami anaboliniai steroidai).

• Išskyros iš spenelių: Gali pasirodyti tiek mergaitėms, tiek berniukams. Dažniausiai jos nepavojingos, susijusios su hormonų pokyčiais, bet retais atvejais gali būti ir rimtesnių auglių (net galvos smegenų) požymis, todėl būtina gydytojo konsultacija.
• Miego sutrikimai: Paaugliams būdingas miego ritmo pasikeitimas – noras vėlai gulti ir vėlai keltis. Kartais jie gali pradėti miegoti dieną ir blogai miegoti naktį. Mamos turėtų suprasti: dieną miegantis paauglys nebūtinai yra tinginys, tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais ir vidinio laikrodžio persiderinimu.
• Regėjimo sutrikimai: Paauglystėje, sparčiai augant, keičiasi ir akies struktūra. Dažniausiai išryškėja trumparegystė. Pastebėję, kad vaikas skaito ar žiūri į ekranus įbedęs nosį, prisimerkia, kreipkitės į akių gydytoją. Mokantis akys patiria didelį krūvį.
• Odos problemos (spuogai): Jaunatviniai spuogai (aknė) sveikatai paprastai nepavojingi, tačiau gali sukelti didelį psichologinį diskomfortą, mažinti pasitikėjimą savimi. Šiuo laikotarpiu paaugliui ypač svarbu gerai jaustis savo kūne. Nesišaipykite iš spuogų, geriau padėkite parinkti tinkamas odos priežiūros priemones vaistinėje. Reikėtų vengti priemonių su antibiotikais be gydytojo paskyrimo. Kai kurios stiprios priemonės nuo spuogų yra žalingos nėštumo metu. Iš tiesų spuogai dažniausiai išnyksta ar sumažėja tik „nurimus“ hormonams, kurie didina riebalinių liaukų aktyvumą.
• Ortopediniai negalavimai: Sparčiai augant kaulams, keičiantis kraujotakai ir augant raumenims, paauglystėje gali išryškėti įvairios ortopedinės problemos:
  • Stuburo iškrypimas (skoliozė): Būtent paauglystėje svarbu tai pastebėti ir pradėti gydymą (mankštas, specialius įtvarus).
  • Piktybiniai kaulų navikai: Nors reti, bet paauglystė yra amžius, kai jie gali atsirasti, galbūt dėl suaktyvėjusios kraujotakos kaulų augimo zonose. Reikėtų atkreipti dėmesį į neaiškios kilmės kaulų skausmą.
  • Šlaunikaulio galvutės epifiziolizė (nuslydimas): Būdingesnė antsvorio turintiems paaugliams. Pasireiškia klubo ar kelio skausmu, šlubavimu.
  • Kaip pastebėti? Pagrindiniai simptomai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį – skausmas (ypač nuolatinis, stiprėjantis naktį ar po krūvio), šlubavimas, matomas stuburo iškrypimas. Pastebėjus šiuos požymius, nedelsiant kreipkitės į gydytoją ortopedą.
• Osteomielitas (pūlinga kaulo infekcija): Nėra dažna, bet labai klastinga liga. Gali prasidėti nuo kraujo užkrėtimo po, atrodytų, nežymios traumos (įbrėžimo, sumušimo), į kurią iš pradžių nekreipiama dėmesio. Tačiau ši infekcija pavojinga. Jei kitą dieną po traumos vaikui skauda labiau nei vakar, jei jis karščiuoja, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Pabaigai

Paauglystė – sudėtingas, bet ir nuostabus virsmo etapas. Tėvams svarbu išlaikyti artimą ryšį su savo vaikais, stebėti ne tik jų nuotaikas, bet ir fizinę sveikatą. Nebijokite atvirai kalbėtis apie kylančias problemas ir nedvejokite kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją, pediatrą, psichologą ar kitus specialistus, kai tik kyla nerimas dėl paauglio sveikatos ar elgesio.