Nugaros skausmas: kada kaltas radikulitas ir kaip sau padėti?

„Ir vėl skauda nugarą… Matyt, radikulitas“, – beviltiškai skundžiasi pažįstama. Nugaros ir stuburo skausmai kamuoja didžiąją dalį žmonių. Nors radikulitas yra viena iš dažnų priežasčių, tai tikrai ne vienintelė. Deja, per tūkstančius metų evoliucijos mūsų stuburas taip ir neprisitaikė prie stačios padėties.

Kodėl stuburas toks jautrus?

Stuburas – tai kaulinė kūno ašis, sudaranti apie 45 proc. kūno ilgio. Jį sudaro slanksteliai, kuriuos į tamprų stiebą jungia sąnariai ir raiščiai. Iš slankstelių susiformavęs kanalas yra tarsi kaulinis „įdėklas“ nugaros smegenims ir iš jų išeinantiems nervams. Tarp slankstelių yra kremzlinės plokštelės – tarpslanksteliniai diskai. Jaunystėje jie elastingi, tačiau žmogui senstant standėja ir plokštėja. Palei visą stuburą tęsiasi svarbūs išilginiai raiščiai bei raumenys.

Stuburas atlieka daugybę funkcijų, o viena pagrindinių – išlaikyti mūsų kūną norimoje padėtyje. Todėl bet kokie šios sudėtingos sistemos pakitimai gali sukelti skausmą. Evoliuciškai mums buvo lemta vaikščioti keturiomis, kaip gyvūnams, kurie beveik nepatiria nugaros skausmų. Žmogus metė iššūkį prigimčiai ir už tai moka stuburo negalavimais.

Dažnas, bet nepavojingas: mechaninis nugaros skausmas

Nugaros skausmas yra trečias pagal dažnumą negalavimas (po peršalimo ligų ir galvos skausmų), su kuriuo susiduria šeimos gydytojai. Ar tai epidemija? Tam tikra prasme – taip. Žmogui augant, bręstant ir senstant stuburas natūraliai „dėvisi“. Šis procesas pagreitėja, jei stuburu tinkamai nesirūpinama, tuomet prasideda vadinamieji „mechaniniai stuburo skausmai“.

Jų priežastys įvairios: tarpslankstelinio disko ar stuburo sąnarių pakitimai, kaulų išretėjimas (osteoporozė) ir kt. Šis skausmas paprastai nėra toks veriantis ir „šaudantis“ kaip radikulopatijos atveju. Paprastai juntamas maudimas, kuris sustiprėja staigiau pasisukus, pakėlus sunkesnį daiktą, peršalus arba patyrus emocinį sukrėtimą.

Jaunatviškas nugaros skausmas: Priežastys

Jauniems žmonėms nugarą dažniausiai užgelia dėl neįprasto fizinio krūvio arba netinkamo sportavimo. Ne paslaptis, kad šiuolaikinis jaunimas daug laiko praleidžia sėdėdamas – prie kompiuterių ar kitur, todėl jų raumenys dažnai būna silpni. Staiga pradėjus intensyviai sportuoti (pvz., kilnoti svarmenis ar daryti sudėtingus pratimus), neparuošti raumenys ir raiščiai patiria per didelę apkrovą. Net ir profesionalūs sportininkai, netinkamai atlikdami pratimus, dažnai perkrauna stuburą ir jį traumuoja. Šiais atvejais skausmas atsiranda stuburui „pervargus“, pertempus aplinkinius raumenis.

Radikulopatija (Radikulitas): Kai užspaudžiamas nervas

• Kas tai?

Kuo gi nuo kitų nugaros skausmų skiriasi tas baisusis radikulitas? Dabar specialistai siūlo šią būklę vadinti radikulopatija. Senasis radikulito pavadinimas reiškia uždegiminį procesą, kurio toje vietoje paprastai nebūna. Radikulopatija – tai būklė, kai dėl stuburo traumos, tarpslankstelinio disko išvaržos arba stuburo sąnarių pakitimų užspaudžiama nervinė šaknelė, išeinanti iš nugaros smegenų.

Ilgą laiką buvo manoma, kad pagrindinė radikulopatijos priežastis yra osteochondrozė (tarpslankstelinių diskų degeneraciniai pakitimai), kuria dažniausiai serga vyresni žmonės. Tačiau pati osteochondrozė dar nesukelia radikulopatijos – ji išsivysto tik tuomet, kai osteochondrozė komplikuojasi ir atsiranda disko išvarža ar kiti pakitimai, spaudžiantys nervą. Be to, radikulopatija nebėra vien pagyvenusių žmonių liga. Dėl mažo fizinio aktyvumo ir netinkamo elgesio su stuburu, šį skausmą tenka pajusti vis jaunesniems.

• Simptomai

Ligos požymiai priklauso nuo to, kurioje stuburo dalyje užspaudžiama nervinė šaknelė. Dažniausiai pasitaiko juosmens ir kryžmens radikulopatija (kartais vadinama „strėnų gėla“). Kas tai patyrė, žino – kiekvienas krustelėjimas sukelia pragariškas kančias.

Tačiau vien pagal skausmo stiprumą negalima diagnozuoti radikulopatijos. Ir dėl mechaninių nugaros pokyčių skausmas gali plisti į kojas, sėdmenis, pilvo apačią. Svarbiausias požymis, leidžiantis įtarti radikulopatiją – jei skausmas „nusileidžia“ žemiau kelio, o žmogus negali priminti ar pakelti pėdos nuo žemės. Kartais tam tikros odos vietos tampa nejautrios. Braukiant aštriu daiktu per tokias vietas, sergantieji nieko nejaučia, tarsi brauktum per popierių. Radikulopatijos sukaustytas žmogus sunkiai juda, dažniausiai guli ant sveiko šono, sulenkęs ir pritraukęs skaudamą koją prie pilvo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Neretai žmonės linkę kentėti skausmus, kol šie paguldo į lovą. Kada verta sunerimti?

Jeigu nugarą pradėjo mausti po neįprasto darbo, pavyzdžiui, įpratusiam sėdėti – kaime kasant bulves, tai greičiausiai nieko rimto. Tinkamai pailsėjus ar išgėrus vaistų nuo skausmo, problema turėtų praeiti.

Tačiau jei skausmas kankina ilgai, tampa lėtinis arba labai stiprus skausmas atsiranda staiga, be aiškios priežasties – reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir išsitirti.

Radikulopatijos sukeltas skausmas abejonių nekelia – jis būna toks stiprus, kad žmogus negali atsikelti iš lovos arba vos krustelėjęs kenčia nepakeliamai. Tokiu atveju reikia kviesti greitąją pagalbą. Medikai įvertins būklę ir, esant reikalui, nuveš į ligoninę, kur bus nustatyta skausmo priežastis ir pradėtas gydymas.

Gydytojai pabrėžia: kol žmogus gali vaikščioti ir dirbti (net ir jausdamas lengvą ar vidutinį skausmą), nereikėtų griebtis nedarbingumo lapelio. JAV mokslininkai nustatė, kad dirbantys žmonės pasveiksta greičiau nei tie, kurie pasyviai guli.

Radikulopatijos gydymas: Kompleksinis požiūris

• Reabilitacijos svarba

Labai svarbu nepavėluoti pradėti gydymą. Tyrimai rodo, kad net trumpai uždelsus, ūmus skausmas gali tapti lėtiniu, kurį gydyti yra gerokai sunkiau.

• Gydymo metodai

Nugaros skausmai, ypač radikulopatija, gydomi kompleksiškai: medikamentais (kartais prireikia operacijos) ir reabilitacija. Reabilitacijos priemonių arsenalas platus:

• Kineziterapija (gydymas judesiu): Specialūs pratimai raumenims stiprinti, stuburui tempti, judesiams atkurti. * Fizioterapija: Įvairios procedūros (pvz., elektros stimuliacija, šildymas, ultragarsas) skausmui mažinti, raumenims atpalaiduoti.
• Manualinė terapija ir masažas: Padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerinti kraujotaką, kartais – atstatyti nedidelius slankstelių poslinkius.
• Vandens procedūros: Plaukimas, mankšta vandenyje sumažina stuburo apkrovą.
• Pagalbinės priemonės: Esant ūmiai radikulopatijai, gali būti skiriamas specialus ortopedinis korsetas, kuris palaiko stuburą, riboja staigius judesius ir šildo. Gali būti rekomenduojami specialūs čiužiniai ar pagalvės.
• Refleksoterapija (akupunktūra).
• Psichoterapija: Ilgalaikis skausmas kelia stresą, o kartais ir pati depresija gali sukelti ar sustiprinti nugaros skausmus.

Gydymo kompleksą gydytojas parenka individualiai, atsižvelgdamas į ligonio būklę, amžių, kūno treniruotumą, darbo pobūdį, psichoemocinę būseną. Todėl labai svarbu kreiptis kvalifikuotos pagalbos, o ne vadovautis kaimynų patarimais.

Nugaros skausmų prevencija: Kaip saugoti stuburą kasdien?

Nugaros skausmai, deja, linkę kartotis. Todėl labai svarbu patiems rūpintis savo stuburu.

• Teisingas kėlimas: Jei reikia kelti sunkų daiktą, nesilenkite į priekį tiesiomis kojomis. Būtina pritūpti sulenkus kojas per kelius, daiktą paimti kuo arčiau kūno ir kelti palaipsniui, išlaikant kuo tiesesnę nugarą.“
• Sėdėjimas: Ilgai sėdint svarbu daryti pertraukas, pasirąžyti. Jei dirbate sėdimą darbą, pasirūpinkite ergonomiška kėde. Galima įsigyti specialią sėdimąją pagalvėlę, kuri „priverčia“ išlaikyti taisyklingą laikyseną.
• Poilsis: Miegui rinkitės kokybišką, vidutinio kietumo čiužinį, kuris gerai prisitaiko prie kūno linkių ir palaiko stuburą taisyklingoje padėtyje.

Jei tenka gulėti ligoninėje dėl stuburo problemų, pacientai išmokomi specialių tempimo ir raumenis stiprinančių pratimų. Juos reikėtų atlikti ir grįžus namo. Jei jaučiate tik nestiprų maudimą, kineziterapeutai pataria stebėti save ir vengti staigių judesių, kai skausmas paūmėja.

Sportas ir nugara: Ką rinktis?

Pagerėjus savijautai, daugelis nori grįžti prie aktyvaus gyvenimo, lankyti sporto klubą. Moterys privalo visuomet prisiminti savo nugarą. Bendros programos sveikatingumo centruose skirtos sveikiems žmonėms. Jei turėjote problemų su nugara, treniruoklių salėje reikalinga individuali programa be pratimų su dideliais svoriais ar staigių judesių.

Aerobika tiems, ką kamuoja nugaros skausmai – visai nepatartina, nes šuoliuojant stuburas patiria didelę atatranką. Rekomenduojama rinktis tempimo bei raumenis stiprinančius pratimus, plaukimą, pilatesą, specializuotą nugaros mankštą.

Vietinis gydymas: Tepalai nuo skausmo

Nestiprius nugaros skausmus gali sumažinti vietiškai vartojami tepalai. Vaistinėse jų pasirinkimas didelis. Jie skiriasi veikliąja medžiaga ir veikimo principu:

• Šildantys/Kraujotaką gerinantys tepalai: Sudėtyje dažnai turi kapsaicino, kamparo, eterinių aliejų. Jie trynimo vietoje praplečia kraujagysles, gerina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis ir taip mažina skausmą bei uždegimą.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) tepalai: Sudėtyje turi tokių medžiagų kaip diklofenakas, ibuprofenas, ketoprofenas. Šios medžiagos prasiskverbia pro odą ir veikia lokaliai – malšina uždegimą ir skausmą pažeidimo vietoje (sąnariuose, raiščiuose, raumenyse).

Prieš vartojant bet kokį tepalą, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.