Hipertenzija: organizmo pavojaus signalas

Kas yra hipertenzija?

Padidėjusiu vadinamas toks kraujospūdis, kai daug kartų matuojant suaugusiųjų sistolinis spaudimas viršija 140 mmHg, o diastolinis – 90 mmHg. Hipertenzija būdinga didelei daliai suaugusiųjų ir yra laikoma dažna liga.

Hipertenzijos pavojus

Dėl padidėjusio kraujospūdžio per anksti susidėvi širdis ir kraujagyslės. Atsiranda širdies funkcijos nepakankamumas, širdies vainikinių, smegenų, kojų arterijų pakitimų. Dėl inkstų ligų kraujospūdis didėja dar labiau. Vienas svarbiausių gresiančios širdies ligos požymių būtent ir yra hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis. Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse širdies ir kraujagyslių ligos tapo ir vyrų, ir moterų (ypač po menopauzės) dažnu negalavimu. Paprastai jaunų vyrų kraujospūdis būna šiek tiek didesnis nei jaunų moterų. Perkopusiems per 64 metų slenkstį, hipertenzija nustatoma panašiai dažnai tiek vyrams, tiek moterims.

Hipertenzija – ne šiaip savarankiška liga, o savotiškas organizmo signalas, kad laikas keisti gyvenimo būdą. Ji perspėja, kad nuo at aukštą kraujospūdį turinčiai moteriai gresia insultas arba koronarinė širdies liga.

Kraujospūdžio rodikliai

Norint nustatyti kraujospūdį, matuojami du spaudimai – sistolinis ir diastolinis. Sistolinis dar vadinamas viršutiniu (pagal senovinio kraujospūdžio aparato matavimo viršutinę padalą). Padidėjęs sistolinis kraujospūdis dažniausiai vargina nemažą dalį vyresnių žmonių. Dailiosios lyties atstovės gyvena ilgiau nei vyrai, tad, pagal statistiką, hipertonikių moterų yra daugiau nei vyrų. Vadinamoji izoliuota sistolinė hipertenzija (kai nuolat yra aukštas tik sistolinis spaudimas) nėra paprasta liga, ji perspėja apie insulto ir koronarinės širdies ligos pavojų. Maždaug 10 proc. nėščiųjų, ypač trečiajame trimestre, kraujo spaudimas taip pat padidėja.

Kraujospūdžio svyravimai

Aukštu kraujospūdžiu skundžiasi jautrūs, greitai susijaudinantys žmonės. Pavyzdžiui, sunkiai dirbant, skubant, po nemalonių įvykių daugelio žmonių kraujospūdis padidėja ir gali viršyti tam tikrą ribą. Tai yra visiškai normalu, tačiau jei nusiraminusio asmens kraujo spaudimas vis tiek yra padidėjęs, jau reikėtų susirūpinti. Matuojant kraujospūdį, žmogus turi būti ramus, neįsitempęs, o šlapimo pūslė – tuščia.

Kraujospūdžio reguliavimas

Nemažai žmonių suserga hipertenzija dėl netinkamos gyvensenos, netinkamos mitybos, antsvorio ir pan. Jei norite žinoti, ar jūsų kraujospūdis normalus, turėtumėte nuolat jį matuoti. Taip galima būtų laiku pastebėti ligą, nustatyti jos priežastis ir gydyti. Šiuolaikinė medicinos technika padeda mums to išvengti. Gaminama tokių kraujospūdžio matuoklių, kuriais galima naudotis be kito žmogaus pagalbos. Tai elektroniniai prietaisai, kurie iškart rodo abu kraujospūdžio parametrus ir pulsą.

Bendrosios kraujospūdžio reguliavimo priemonės:

• Naktimis miegoti ne trumpiau kaip 8 valandas, ir, jei galima, ilsėtis ir dieną.
• Gerai pailsėti savaitgaliais ir per atostogas.
• Stengtis nesijaudinti.
• Vengti stresinių situacijų.
• Nepervargti fiziškai.
• Valgyti negausiai, nesūriai.
• Atsisakyti svaigalų.
• Nuolat matuoti ir stebėti kraujospūdžio svyravimus.