„Baltasis lotosas“ įrodo, kodėl merginų trijulės gali būti tokios toksiškos

Būdama televizijos snobė, tvirtai laikausi nuomonės, kad „Baltasis lotosas“ (The White Lotus) yra vienas geriausių serialų, kada nors rodytų mūsų televizijos ekranuose (atsiprašau, ne aš kuriu taisykles). Mike’as White’as, šios juodosios komedijos kūrėjas, scenaristas ir režisierius, vėl suteikia mums galimybę iš pirmos eilės stebėti giliausias ir tamsiausias žmonijos nuodėmes. Šis serialas iš tiesų veikia lyg terapija; žiūrėdama jį visada išmokstu bent 10 naujų dalykų apie gyvenimą. Be to, kiekvienas sezonas pagardintas trupučiu mirties ir daugybe žmogaus būties analizės. Ko daugiau galėtum norėti iš TV serialo?

Artėjant 3 sezono finalui, yra viena santykių dinamika, apie kurią negaliu nustoti galvoti (ir ne, nekalbu apie tą šeimos dinamiką). Tai merginų trijulė, kurią sudaro Jaclyn (Michelle Monaghan), Laurie (Carrie Coon) ir Kate (Leslie Bibb). Žinome, kad Mike’as White’as dažnai kuria personažus remdamasis realiais žmonėmis, kuriuos sutinka savo kelyje, ir manau, kad per Jaclyn, Kate ir Laurie jis tikrai bando mums visiems kažką pasakyti. Mano manymu, tikrasis 3 sezono piktadarys nėra vienas konkretus personažas – tai jos visos trys ir jų toksiška trijulės draugystė.

Viskas, ką žinome apie „Baltojo lotoso“ merginų trijulę (kol kas)

Prieš pradedant nagrinėti, kodėl merginų trijulėse galima jaustis izoliuotai ir patirti toksiškumą, pirmiausia turime išsiaiškinti, kas tiksliai vyksta tarp Jaclyn, Kate ir Laurie. Vaikystės draugės, dabar jau įpusėjusios penktą dešimtį, atvyksta į „Baltojo lotoso“ kurortą Tailande merginų kelionei. Jaclyn, trijulės lyderė arba „klijai“, yra atpažįstama aktorė, Kate – Teksaso aukštuomenės liūtė, o Laurie – sėkminga teisininkė ir neseniai išsiskyrusi mama. Kadangi jos gyvena skirtinguose miestuose, dirba daug pastangų reikalaujančius darbus ir turi savo šeimas, akivaizdu, kad ši kelionė buvo ilgai laukta ir galbūt vienas iš paskutinių siūlų, laikančių jų ryšį. Skamba pažįstamai, tiesa?

Jos save apibūdina kaip „geriausias drauges pasaulyje“, sukurdamos iliuziją, kad drauge praleisti metai automatiškai paverčia jas stipriomis draugėmis, tačiau ši iliuzija greitai subyra. Jau 1 serijos pabaigoje mums leidžiama iš arti pamatyti tikrąją jų santykių dinamiką. Kai Laurie nueina miegoti, Jaclyn ir Kate negali susilaikyti nepasidalijusios savo nuomonėmis apie Laurie ir jos gyvenimą Niujorke. Jos svaidosi subtiliomis pastabomis, kurios atrodo nekenksmingos, bet iš prigimties yra smerkiančios – tai puikiai atitinka klasikinius merginų trijulės spąstus. Beje, Laurie visa tai girdi būdama netoliese ir verkia gerdama vyną – ir tai tik pirmoji serija.

Pats serialas yra šio draugystės stiliaus metafora: iš pradžių viskas miela ir nekalta, o paskui pamažu tampa nejauku, izoliuota ir kartais net skaudina. Nuo pat jų atvykimo į kurortą man kirbėjo klausimas: ar įmanoma, kad trys moterys turėtų tikrai sveiką grupinį santykį, ar visos trijulės galiausiai tėra toksiškos draugystės?

4 būdai, kaip „Baltasis lotosas“ įrodo merginų trijulių toksiškumą

1. Viena draugė visada jaučiasi atstumta

Visi esame girdėję posakį: „Du – tai kompanija, trys – jau minia“, ir šis senas posakis niekada neatrodė teisingesnis. Kaip ir sako idioma, dviejų žmonių draugija atrodo intymi, jauki ir saugi, o trečio asmens atsiradimas gali sutrikdyti šį šventą ryšį. „Baltajame lotose“ kiekviena draugė atsiduria situacijoje, kai jaučiasi esanti ta „trečia nereikalinga“. Pirmiausia ir dažniausiai tai matome Laurie atveju. Pavyzdžiui, jos karjera ir gyvenimo būdas.

Palyginti su patogesniu ir prabangesniu Jaclyn (aktorės) ir Kate (aukštuomenės liūtės) gyvenimu, Laurie – nors ir be galo sėkminga teisininkė, gyvenanti Niujorke – turi tradiciškesnį darbą ir gyvenimą kaip mama ir išsiskyrusi moteris. Galima drąsiai manyti, kad Laurie kasdienybė ir visas gyvenimas atrodo gerokai kitaip nei kitų dviejų dėmesio centre esančių moterų, todėl joms sunkiau rasti bendrą kalbą.

Prisiminkime pirmąją trijulės akimirką dviese atvykus į kurortą. Laurie sako Jaclyn, kad ji atrodo tokia jauna ir spindinti, beveik „lyg ką tik iš gimdymo kanalo“. Kate pritaria, o Jaclyn apsimeta nesuprantanti, apie ką kalba draugės. Iš pagarbos Jaclyn atsisuka į Kate ir atsako tuo pačiu komplimentu. Abi draugės žaismingai klausinėja viena kitos, kas jų gydytojai ir kokia paslaptis, kad atrodo „taip neįtikėtinai“. Galiausiai, kai jau skaudžiai akivaizdu, kad jos neskyrė nė lašo dėmesio Laurie kūnui, moterys atsisuka į ją ir priduria: „O, ir Laurie, tu atrodai… neįtikėtinai.“ Jos keičiasi mandagumo frazėmis, užmaskuotomis kaip komplimentai – tai klastingas veiksmas, sukuriantis iliuziją, kad jos džiaugiasi viena kitos pasiekimais.

Galiausiai, kai 1 serijos pabaigoje Laurie eina miegoti, Kate pasiūlo jai padėti palaikydama duris. Šis momentas labai simboliškas – atrodo, lyg Kate praktiškai stumtų draugę pro duris, beveik kaip pasąmoningas bandymas išsaugoti tą „dviejų kompanijos“ ryšį. Turėti dvi geriausias drauges už vienos kainą teoriškai skamba puikiai, tačiau realybė tokia, kad neįmanoma jaustis vienodai artimam abiem draugėms. Dvi draugės visada randa paguodą savo atskirame ryšyje viena su kita, o tai, savo ruožtu, atstumia trečiąją. Trys tikrai yra minia, ar ne?

2. Visada atrodo, kad kažkas kalba apie tave už nugaros

Tiesa yra tokia: visi yra linkę apkalbėti. Bet yra plonytė riba tarp nekenksmingų apkalbų (arba, jei norite, dalijimosi informacija) ir dusinančių apkalbų… tokių kaip jausmas, kad draugės kalba apie tave už nugaros. Lygiai taip pat, kaip viena draugė trijulėje visada jaučiasi atstumta, taip pat labai lengva išskirti vieną asmenį apkalboms, nesvarbu, ar tai daroma sąmoningai, ar ne.

Tai matome 1 serijoje, kai Jaclyn ir Kate pradeda apkalbinėti Laurie po to, kai ji nueina miegoti. Abi moterys randa artumą savo dviejų asmenų draugystės dinamikoje, laikydamos ją saugia erdve dalintis nuomonėmis apie kitos draugės gyvenimą. Nors bando skambėti užjaučiančiai, Jaclyn ir Kate apkalba, kaip Laurie nepasiekė savo gyvenimo tikslo tapti partnere firmoje, kuriai atidavė apie 20 metų, ir svarsto, kodėl ji apskritai varginasi gyventi Niujorke, jei tai jai nieko neduoda.

Ne ką vėliau, 3 serijoje, Kate tyliai užsimena, už ką balsavo per praėjusius prezidento rinkimus, palikdama Jaclyn ir Laurie visiškai be žado. Vėliau šios dvi aptaria tai grįžusios į vilą, o šįkart matome Kate vieną, su pižama, nugirstančią drauges sakant, kokios „beviltiškos“ jos vertybės.

Trijulė draugystė sukuria artimo, intymaus ryšio iliuziją – didesnę nei, tarkime, didesnėje keturių ar penkių draugių grupėje. Dėl to labai lengva apkalbas užmaskuoti kaip nuoširdų rūpestį ir domėjimąsi kito gyvenimu. Kai tik viena draugė duoda kitoms dviem kažką „sultingo“ panagrinėti, žaidimas baigtas. Šios moterys visada kreipiasi į panašiai mąstančią draugę, kad išanalizuotų kitos pasirinkimus. Nors kai kurios apkalbos gali būti nekenksmingos, dažniau jos pasiekia virimo tašką.

3. Viena draugė visada yra pagrindinė veikėja

Geriau ar blogiau, kad trijulės draugystė trijulės klestėtų, visada yra vienas asmuo, kuris veikia kaip klijai, laikantys grupę kartu. Šis „lyderis“ taip pat dažnai būna tas, kuris inicijuoja draugių veiklas ir pokalbius. „Baltajame lotose“ klijai yra Jaclyn. Jaclyn yra ne tik bendras vardiklis apkalbų grandinėje, bet jos draugės dvejoja jai prieštarauti. Kai Laurie išsako priekaištus Jaclyn dėl jos audringos nakties su Valentinu, Kate nedelsdama stoja į Jaclyn pusę prieš Laurie.

Tai matome ir per jų pirmąją vakarienę kurorte, kai fone vyksta pasirodymas. Laurie sako, kad tai jai primena spektaklį, kurį jos statė vidurinėje mokykloje, kai Laurie buvo rankos, Kate – kojos, o Jaclyn – veidas. Ši subtili, bet reikšminga užuomina signalizuoja, kad Jaclyn visada buvo populiarioji. Kate ir Laurie tėra jos pagalbiniai personažai. Tuo tarpu taip pat paaiškėja, kad Jaclyn moka už prabangią „viskas įskaičiuota“ kelionę Tailande. Atrodo, kad tai turėtų būti susiję su tam tikromis sąlygomis, ar ne? Mano manymu, tai Jaclyn būdas išsaugoti savo dominavimą kaip „gaujos lyderės“.

Žmogiška prigimtis ieškoti grupės lyderio, tačiau trijulės draugystėje tai pasąmoningai suteikia vienam asmeniui daug galios, tarsi tas žmogus negalėtų suklysti. Tuo pačiu metu tai verčia kitas dvi jaustis menkesnėmis.

4. Sunku išsilaisvinti neprarandant abiejų draugių

Anksčiau maniau, kad stiprios draugystės rodiklis yra tai, kiek metų į ją investavai. Panašiai kaip trys moterys „Baltajame lotose“ sako esančios „geriausios draugės pasaulyje“, nes pažįsta viena kitą nuo vaikystės, aš kažkada tikėjau, kad tai yra draugės, kurias reikia branginti nepaisant visko. Juk argi bendra istorija nereiškia besąlygiškos meilės? Ne visai. Būtent taip aš įklimpau į toksišką draugystę su savo dviem geriausiomis draugėmis iš univero.

Nesugebėjimas pripažinti, kad mes (ar bent jau aš) išaugome iš tos draugystės, buvo būtent tai, kas mus išskyrė. Niekas nenori sau pripažinti, kad išaugo iš draugystės – ypač trijulės, nes tai gali kainuoti ne vienos, o dviejų draugių praradimą.

Pagalvojus, Jaclyn, Kate ir Laurie nėra tokios jau artimos. Jos gyvena skirtinguose miestuose ir turi savo šeimas, kurios jas užima, todėl logiška, kad jos negali teikti pirmenybės savo draugystei. Bet kai jos susitinka, kaip mes visi stebime „Baltajame lotose“, jų apkalbų ir bendravimo būdas verčia susimąstyti, kodėl jos apskritai vis dar laiko save draugėmis. Mano spėjimas? Niekas nenori išeiti. Tai, savo ruožtu, suteikia kitoms dviem draugėms asmenį, kurį galima kaltinti ir nekęsti už tai, kad „sugriovė“ šventą draugystės dinamiką.

Išsiskirti su draugais ir taip pakankamai sunku, o niekas nenori to patirti su dviem žmonėmis tuo pačiu metu. Nors į pavienę draugystę galima investuoti mažiau energijos tikintis, kad ji pamažu išblės, trijulėse tai neveikia. Kiti du žmonės, o gal pakaitomis po vieną, visada palaiko grupės pokalbio gyvybę. Jei nusprendi nebedalyvauti trijulės draugystėje, galiausiai pats save izoliuoji.

Ar visos merginų trijulės yra tokios toksiškos, kaip vaizduoja „Baltasis lotosas“?

Manyje slypintis optimistas norėtų tikėti, kad ne visoms trijulėms lemta tapti toksiškomis draugystėmis – juk pažįstu žmonių, kurių trijulės yra sėkmingos! Vis dėlto iš asmeninės patirties žinau, kad tai slidus reikalas. Jose galima greitai pasijusti izoliuotam, patirti toksiškumą ir jaustis palaužtam. Tai toks draugystės tipas, kai nejučia pradedi savęs klausti: „Gal aš čia tas „trečias – nereikalingas“?“, „Ar be manęs jų draugystė stipresnė?“, „Ką jos apie mane kalba, kai nesu šalia?“

Visgi reikia pripažinti, kad apkalbos ir konkurencija nėra klestinčios draugystės pagrindas – nesvarbu, ar tai trijulė, ar ne. Galbūt būtent apie tai Mike’as White’as per šiuos personažus ir bandė mus visą laiką įspėti.

Jaclyn, Kate ir Laurie yra ne tik pavyzdys, kaip gali atrodyti toksiška draugystė ir kaip joje jaučiamasi; jos taip pat parodo, kuo tampame patys, kai puoselėjame santykius, kurie mums nebėra naudingi ar nebeatliepia mūsų poreikių. Dažnai tai būna tokia mūsų pačių versija, kurios net neatpažįstame, jau nekalbant apie tai, kad ji mums patiktų. Tad jei esate trijulėje, kuri atrodo panaši į aprašytąją arba pavojingai artėja prie toksiškumo ribos, atkreipkite dėmesį į šį „Baltojo lotoso“ sezoną – jis puikiai iliustruoja pavojaus signalus („raudonas vėliavas“), kuriuos reikėtų pastebėti draugų trijulėse.

Atminkite: tikrai sveikoje draugystėje neturėtų kilti klausimų, ar esate pakankamai geras ar kuo nors nusileidžiate kitiems. Tad nesvarbu, ar patiriate panašius jausmus, ar ne, galbūt vertėtų būti itin atsargiems, kai planuojama merginų kelionė (ar kitas bendras planas) ima virsti realybe už grupės pokalbių ribų.