Ar gerai miegate?

Miegas- tai nepakeičiamas sveikatos ir grožio pagalbininkas. Jūs iš savo patyrimo žinote, koks gražus atrodo pasaulis, kai, gerai išsimiegojusios, gaivios, įraudusios, linksmos pradedate darbo dieną! Tačiau labai dažnai žmogus tai pamiršta.

Kai kurie iki vėlyvos nakties dirba arba kur nors leidžia laiką pobūvyje, rūko, kartais geria, o paskui ilgai negali užmigti ir vartosi lovoje. Kad užsnūstų, išgeria migdomųjų vaistų. O rytą- sunki galva, numirėliškai pilkšvas veidas, blankus žvilgsnis, darbas nesiseka. Nieko nepadarysi, kiekvienam reikia ramiai pamiegoti nors 6- 8 valandas- vis tiek, ar jam tai patinka, ar ne. Gulti reikia anksti. Ne veltui liaudies išmintis sako, kad miegas iki pusiaunakčio dvigubai vertin­gesnis. Tiesa, kai kurių žmonių mie­gas dvifazis: jie giliai užmiega iš vakaro, paskui pabunda ir tik paryčiui vėl giliai užmiega. Net ir šie nelaimingieji daug geriau jausis rytą, kai ilgiau pamiegos vakare. Ne visiems žmonėms reikia vienodai ilgai miegoti; tai priklauso ir nuo aplinkos. Geriausia tai patikrinti per atostogas. Pirmomis dienomis jūs niekaip negalite išsimiegoti: esate labai pavargę, ir jums reikia ilgai miegoti. Tačiau, pakankamai pailsė­ję, kasdien imate pabusti vis anks­čiau, o po kurio laiko iš tikrųjų pra­dedate pabusti su gaidžiais.

Sunku atsikelti

Daugeliui atrodo, kad nėra bjauresnio garso, kaip ža­dintuvo čirškimas. Mat, jis priver­čia mus greitai veikti: šokti iš guo­lio, paskubom atlikti savo rytinį tualetą ir jau kažkur ant laiptų su­kimšti bandelę. O juk būtų daug geriau, jeigu pakaktų laiko kaip reikiant prie stalo papusryčiauti ir 15 minučių atlikti rytinę mankštą! Kaip būtų gerai, jeigu išeitume iš namų kruopščiai apsirengusios ir susišukavusios, su šypsena lūpose. Jeigu mums netektų taip žaibiškai iššokti iš šilto patalo, jeigu- ak, jeigu žadintuvas paskambintų šiek tiek anksčiau ir leistų mums visiš­kai pabusti. Mes pasirąžytume, pa­judintume rankas ir kojas, pamankš­tintume sąnarius, kurie nutirpo gu­lint, atvertume langą ir keletą kartų giliai įkvėptume. Galbūt, tokiu at­veju mes galėtume net padaryti mankštą ir nusiprausti po šaltu du­šu. Tačiau kaip sutaupyti laiko? Reikia išmintingai planuoti savo die­ną. Iš anksto paruošti darbo planą, tiksliai jo laikytis, dirbti intensyviai. Be to, ne taip jau sunku dienos me­tu surasti laiko poilsiui: pas kirpėją, sėdint po džiovinimo aparatu, už­merkti akis ir apie nieką negalvoti; prigulti 10 minučių ir truputį už­snūsti; atsigaivinti prie atviro lango, giliai pakvėpuoti ir t. t.

Tinkamai suplanuota darbo diena padės iš­vengti nervinio išsekimo ir nuovar­gio,   labiausiai   trukdančių ramiam miegui. Jums tai gerai pažįstama! Visą kūną laužo, mintys skrieja kas­kart vis kitos, o artinantis nakčiai žmogus pasidaro žvalesnis ir bijo, kad vėl neužmigs. Tokiu atveju pa­mėginkite atsigulti ant nugaros, ran­kas padėkite ant pilvo ir giliai pa­kvėpuokite. Sukaupkite dėmesį į pa­prastus klausimus, skaičiuokite iki šimto, pamėginkite įsivaizduoti ra­minančius garsus: bangų šniokštimą, lietaus barbenimą, miško ošimą.

Yra žinoma labai daug būdų, kaip leng­viau užmigti. Prieš gulant, labai nau­dinga šiek tiek pasivaikščioti. Svar­biausia- nereikia gulti su perpil­dytu skrandžiu ir prieš naktį neval­gyti sunkių valgių. Nereikia gerti kavos, arbatos, geriau suvalgyti truputį vaisių, pavyzdžiui, obuolį. Žolių arbata (ramunėlių, pipirmėčių, erškėtuogių) taip pat padeda greičiau užmigti. Labai sveika miegoti gryname ore- prie atviro lango; tačiau prie jo nepatariama miegoti lepiems ir neramiai miegantiems žmonėms. Labai nemalonu, kai dėl nušalimo ima skaudėti raumenis (vi­siems žinomi skausmai strėnose). Žmonėms, kuriems visą laiką šalta, patariama įsidėti į patalą karštą pūs­lę, nes šiluma žmogų ramina ir migdo. Kai kurie žmonės mano, kad tai, kaip pastatyta lova, irgi turi savo­tišką reikšmę. Pavyzdžiui, indų me­dicina sako, kad miegas bus rames­nis, jeigu pro kūną einančios srovės tiesiog atitiks keturias pasaulio ša­lis: rytus, vakarus, šiaurę, pietus. Galbūt, tai ne visada galima įrodyti. Todėl mums nepakenks, jeigu mes išmėginsime kurį nors iš natūralių būdų, kad išmoktume užmigti. Tai geriau, negu vaistai. Triukšmas ir šviesa trukdo žmogui užmigti ir ža­dina jį iš miego. Todėl visai neblo­gai užsikimšti ausis vata! Tai daug geriau, negu užsikloti galvą antklo­de ir visą naktį kvėpuoti negrynu oru. Užsikloti reikia lengvai, bet šiltai. Naktiniai drabužiai neturi spausti – ne veltui daugumas mote­rų miega apsivilkusios naktiniais marškiniais, o ne pižama. Neįpraskite miegoti veidu žemyn! Tokia padėtis kliudo taisyklingai kvėpuoti ir palieka ant veido pėd­sakus, kurie kenkia švelniai jo odai. Norint greitai užmigti, svarbiausia sąlyga- dvasios pusiausvyra. Įvai­rių problemų sprendimą atidėkite ki­tai dienai, nes, kaip sakoma, „rytas už vakarą protingesnis”.

Prieš užmie­gant, nereikia skaityti. Įdomi knyga priverčia galvoti, atidžiai sekti siu­žetą. O paskui mums nepavyksta lengvai užmigti! Be to, tokiu būdu skaitydami, gadiname sau akis. Taip pat prieš miegą nereikia vartoti jo­kių tablečių,- blogiausiu atveju, be gydytojo patarimo! Narkotikai turi vieną labai nemalonią savybę: žmo­nės prie jų pripranta, ir narkotikai nustoja juos veikę. Jeigu žmogaus silpnas charakteris, narkotikai gali tapti nesveiku poreikiu. Geriau iš­mėginti visa, apie ką mes čia minė­jome, pradedant šilta vonia vakare, pasivaikščiojimu prieš gulant bei obuoliu ir baigiant ramunėlių arba­ta ir specialiais pratimais miegui. Visos šios priemonės geros tuo, kad nekenksmingos; atitinkamai įgudus, jos ima padėti ir norint galima jas keisti bei derinti.

Kad miegas būtų malonesnis, miegokite su pižama.