7 sąnarių simptomai, kurių nevalia ignoruoti

Sąnarių skausmas ar įvairūs nemalonūs pojūčiai juose – itin dažnas nusiskundimas, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Neretai esame linkę numoti ranka į pirmuosius simptomus – „praeis“, „tikriausiai patempiau raumenį“, „čia tik dėl oro permainų“ ar „tiesiog senstu“. Tačiau kai kurie, iš pirmo žvilgsnio galbūt atrodantys nereikšmingi požymiai, gali būti rimti įspėjamieji signalai apie prasidedančią ar jau pažengusią sąnarių ligą ar pažeidimą. Laiku neatkreipus dėmesio ir nesikreipus pagalbos, rizikuojame ne tik nuolatiniu skausmu, bet ir ilgainiui prarasti judėjimo funkciją bei smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Kokie tie 7 dažnai ignoruojami sąnarių simptomai?

7 dažnai ignoruojami sąnarių simptomai:

1. Rytinis sąnarių sustingimas: Prabudus ryte jaučiamas vieno ar kelių sąnarių (ypač dažnai kelių, klubų, pečių, plaštakų ar pėdų) sustingimas, „surakinimas“, pasunkėjęs judėjimas. Šis jausmas gali trukti nuo kelių minučių iki valandos ar net ilgiau. Jei sustingimas trunka ilgiau nei 30 minučių, tai gali būti uždegiminės sąnarių ligos požymis. Dažnai šis simptomas nurašomas „amžiui“ ar neva nepatogiai miego pozai.
2. Skausmas judant ar po fizinio krūvio: Sąnarį pradeda skaudėti atliekant tam tikrus judesius (pvz., lipant laiptais skauda kelius, keliant ranką skauda petį) arba skausmas atsiranda ar ženkliai sustiprėja po fizinės veiklos (vaikščiojimo, sporto, darbo). Žmonės linkę tai painioti su paprastu raumenų nuovargiu ar laikinu patempimu.
3. Sąnarių traškėjimas, spragsėjimas, girgždėjimas (krepitasija): Judinant sąnarį (ypač kelio, peties, klubo) girdisi ar net jaučiasi traškesys, spragsėjimas, pojūtis lyg kažkas viduje trintųsi ar girgždėtų. Nors pavieniai, neskausmingi sąnarių „spragtelėjimai“ gali būti normalūs (ypač jauniems žmonėms), nuolatinis, pasikartojantis traškėjimas ar girgždėjimas, ypač jei jį lydi skausmas ar diskomfortas, gali signalizuoti apie sąnarinės kremzlės pažeidimą ir dilimą.
4. Sąnario patinimas ar vietinis karštis: Pastebimas sąnario ar srities aplink jį patinimas, padidėjusi apimtis (lyginant su kita puse). Kartais oda virš pažeisto sąnario gali būti paraudusi ir liesta juntamai šiltesnė nei aplinkiniai audiniai. Tai aiškūs uždegiminio proceso požymiai, net jei patinimas yra nežymus ar atsiranda tik retkarčiais.
5. Sumažėjusi judesių amplitudė (riboti judesiai): Tampa sunkiau pilnai ištiesti ar sulenkti koją per kelį, ranką per alkūnę, pakelti ranką virš galvos, pasukti liemenį ar galvą. Judesiai tampa tarsi suvaržyti, riboti, nebe tokie laisvi kaip anksčiau. Kadangi tai dažniausiai vystosi palaipsniui, žmonės nejučia prisitaiko ir ribotumo gali net nepastebėti, kol jis netampa labai ryškus.
6. Sąnario nestabilumas, „klibėjimo“ jausmas: Einant, stojantis ar keičiant kūno padėtį atsiranda jausmas, lyg sąnarys (ypač kelio ar čiurnos) būtų nestabilus, „laisvas“, „klibėtų“, tuoj „išnirtų“ ar „pasiduotų“ svoriui. Tai gali rodyti raiščių patempimą, plyšimą ar aplinkinių raumenų, stabilizuojančių sąnarį, nusilpimą.
7. Skausmas, trikdantis miegą ar kasdienę veiklą: Jei sąnario skausmas tampa toks stiprus, kad pažadina jus naktį, neleidžia ramiai miegoti, arba jei dėl skausmo ar sąnario funkcijos sutrikimo tampa sunku atlikti įprastus kasdienius veiksmus (pvz., atsukti stiklainio dangtelį, užsisegti sagas, apsiauti batus, vaikščioti, dirbti kompiuteriu), tai neabejotinai yra rimtas signalas, kad problema yra įsisenėjusi ir reikalauja skubaus dėmesio.

Kodėl negalima ignoruoti šių ženklų?

Minėti sąnarių simptomai gali būti pirmieji įvairių sąnarių ligų ir pažeidimų požymiai. Dažniausiai tai signalizuoja apie:

• Osteoartritą (artrozę): Degeneracinę sąnarių ligą, susijusią su laipsnišku sąnarinės kremzlės dilimu ir nykimu.
• Reumatoidinį artritą: Lėtinę autoimuninę ligą, sukeliančią sąnarių uždegimą ir galinčią pažeisti kitus organus.
• Kitus artritus: Reaktyvųjį, psoriazinį, podagrinį ir kt.
• Traumų pasekmes: Senų traumų (pvz., raiščių plyšimų, menisko pažeidimų) sukeltus ilgalaikius pokyčius sąnaryje.

Kuo anksčiau yra nustatoma tiksli sąnarių problemos priežastis, tuo daugiau galimybių yra taikyti efektyvų gydymą, kuris padėtų sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti skausmą ir uždegimą, išsaugoti sąnario funkciją kuo ilgesniam laikui ir palaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Ką daryti?

Jei atpažinote save skaitydami apie vieną ar kelis iš šių simptomų, ypač jei jie kartojasi, trunka ilgiau nei kelias savaites ar stiprėja – neignoruokite jų ir neužsiimkite savigyda vaistais nuo skausmo. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Papasakokite apie jus neraminančius simptomus, jų trukmę, intensyvumą. Gydytojas atliks pirminę apžiūrą ir, jei reikės, paskirs reikiamus tyrimus (pvz., kraujo tyrimus, rentgeno nuotrauką, ultragarsinį ar magnetinio rezonanso tyrimą) arba nukreips konsultacijai pas gydytoją specialistą – reumatologą arba ortopedą-traumatologą – kuris nustatys tikslią diagnozę ir paskirs tinkamiausią gydymo planą.

Mūsų sąnariai – tai sudėtingas ir labai svarbus kūno mechanizmas, leidžiantis mums judėti ir džiaugtis aktyviu gyvenimu. Įsiklausykite į savo kūno siunčiamus signalus ir neignoruokite jo pagalbos šauksmo. Laiku pastebėta ir diagnozuota sąnarių liga yra kur kas lengviau valdoma. Rūpinkitės savo sąnariais šiandien, kad galėtumėte ilgai džiaugtis judėjimo laisve!