Pavasarinis nuovargis: tiesa ir mitai

Moterys turi daugiau nei vyrai priežasčių prastai jaustis.

• Tiesa. Didžiąją dalį nuovargiu besiskundžiančių žmonių sudaro moterys. Viena iš priežasčių – per daug pareigų: darbas, šeimos rūpesčiai. Be to, moters organizme nuolat svyruoja hormonų kiekis. Daugelio moterų savijauta prieš menstruacijas pablogėja. Gydytojai pastebėjo, kad vadinamojo premenstruacinio sindromo požymiai pavasarį dar labiau sustiprėja. Ypač išsekusios jaučiasi per menstruacijas gausiai kraujuojančios moterys.

Atšilus orui peršalimo ligos jau nebaisios.

• Netiesa. Atvirkščiai – pavasarį suserga stipriausieji, per žiemą atsilaikę prieš visas gripo epidemijas. Todėl neatsipalaiduokite ir nepamirškite organizmo stiprinimo bei grūdinimosi procedūrų. Kuo daugiau laiko praleiskite gryname ore – ilgėjančios pavasario dienos tam labai palankios!

Jaučiatės ypač prastai, jei žiemą dažnai sirgote.

• Tiesa. Net kai pasveikstate, organizme ilgai lieka virusų pagamintų toksinų. Beje, kūną silpnina ne tik infekcijos, bet ir kai kurie vaistai, ypač ilgai vartoti antibiotikai. Prastai galite jaustis ir vartodama vaistus nuo kosulio. Jei manote, kad nuovargis didesnis nei teigiamas vaistų poveikis, pabandykite gydytis liaudiškomis priemonėmis (vaistažolių arbatomis, kompresais, garų vonelėmis) arba paprašykite gydytojo skirti kitus vaistus.

Neverta mankštintis, kai jaučiatės pavargusi.

• Netiesa. Judėjimas – vienas veiksmingiausių būdų atsikratyti nuovargio. Aktyviai judant gerėja kraujotaka, todėl geriau maitinamos smegenų ląstelės, iš organizmo greičiau pašalinami kenksmingi medžiagų apykaitos produktai, sukeliantys stingulio jausmą. Judėjimas naudingas ir raumenims, kurie yra tarsi organizmo atsargų sandėliai, saugantys glikogeną – energijos šaltinį. Ar žinote, kad netreniruojami raumenys nuo dvidešimtųjų gyvenimo metų kasmet netenka vieno procento savo masės? Kuo mažiau glikogeno jie gali sukaupti, tuo greičiau pavargstate.

Pavasarinį nuovargį gali sukelti jautrumas žiedadulkėms.

• Tiesa. Alergiškiems žmonėms pirmieji pavasario žiedai kelia anaiptol ne džiaugsmą, o ašarojimą, čiaudulį, slogą, kosulį. Didžiausiu žiedadulkių sklidimo laikotarpiu (jei esate joms alergiška, būtinai įsigykite augalų žydėjimo kalendorių) stenkitės neatidaryti langų 16- 19 val., nes tada ore būna didžiausia žiedadulkių koncentracija. Ilgesniems pasivaikščiojimams rinkitės lietingas ir apniukusias dienas.

Kai esate pavargusi, ilgiau ir giliau miegate.

• Netiesa. Taip būna tik tada, kai nuovargio priežastis – fizinis arba protinis darbas. Kiečiau miegate ir sveikdama po ligos. Tačiau jei nuovargį sukelia stresas, depresija, vitaminų trūkumas ar medžiagų apykaitos sutrikimai, miegas sutrinka: vakare sunkiai užmiegate, naktį dažnai pabundate, o rytą vos prisiverčiate išsiropšti iš lovos.

Kava tonizuoja ir suteikia jėgų.

• Ir taip, ir ne. Vienas puodelis tikrai gali pastatyti ant kojų. Bet tik vienas! Kava išplauna iš organizmo magnį, trukdo pasisavinti B grupės vitaminus, sukelia gliukozės kiekio svyravimus kraujyje, didina nervingumą, trikdo miegą. Jei per dieną išgeriate daugiau nei 5–6 puodelius kavos, dėl savo nuovargio galite nedvejodama kaltinti šį kvapnų gėrimą!

Kada ieškoti gydytojo pagalbos?

Į pavasarinį nuovargį dažnai visai nekreipiame dėmesio. Guodžiamės, kad kai tik dienos pailgės, dažniau išlįs saulė, jis savaime praeis. Taip dažniausiai ir būna. Deja, ne visada. Verta pasitarti su gydytoju, kai:

• Visą laiką esate liūdna, jaučiate baimę, naktimis blogai miegate. Tokios būklės priežastis gali būti gilėjanti depresija;
• Pastaruoju metu sulysote, nors nesilaikėte jokių dietų. Išsekimas ir svorio kritimas – skydliaukės veiklos sutrikimo požymis;
• Dažnai daužosi širdis (net ramiai sėdint ar gulint), pila šaltas prakaitas. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų laiku pastebėti širdies veiklos sutrikimai, mažakraujystė ar kitos rimtos ligos.