Gyvenimo pamokos iš filmo „Barbė“

Praėjusių metų vasarą pasaulį užliejusi rožinė banga, sukelta Gretos Gerwig filmo „Barbė“, buvo daugiau nei tik trumpalaikė mados ar kino tendencija. Šis filmas, nors ir kupinas humoro, ryškių spalvų bei nostalgijos, palietė netikėtai gilias temas ir paskatino daugybę diskusijų. Atrodo, Barbės pasaulis, nors ir dirbtinis, atspindėjo daug tiesos apie mūsų, moterų, patirtis „tikrajame pasaulyje“. Kokias gi vertingas pamokas galime išsinešti iš šio netikėtai įkvepiančio filmo?

Pamokos iš Barbės pasaulio:

1. Tobulybės pinklės: Gerai būti netobulai. Filmo pradžioje „Stereotipinė Barbė“ gyvena tobuloje iliuzijoje, kur viskas visada puiku. Tačiau būtent jos „netobulumai“ – mintys apie mirtį, plokščiapėdystė, celiulitas – tampa jos kelionės į savęs pažinimą pradžia. Pamoka mums? Metų metus mums buvo brukamas tobulos moters įvaizdis. Bet tiesa ta, kad mūsų netobulumai, mūsų „įskilimai“ daro mus žmogiškas, tikras ir unikalias. Nereikia siekti nepasiekiamo idealo – jėga slypi priimant save tokią, kokia esi.
2. Kas aš esu? Savęs paieškos už vaidmenų ribų. Barbė visada buvo tiesiog „Barbė“, apibrėžta savo vaidmens Barbės pasaulyje. Jos kelionė – tai tapatybės paieškos, supratimas, kad ji yra daugiau nei tik graži lėlė ar Keno mergina. Panašiai ir Kenas turi suvokti, kad jo vertė nepriklauso nuo Barbės dėmesio („I am Kenough“ – „Manęs pakanka“). Pamoka? Dažnai esame apibrėžiamos per savo vaidmenis – mama, žmona, dukra, darbuotoja. Svarbu nepamiršti paklausti savęs: kas esu AŠ pati, be šių etikečių? Ką aš mėgstu, ko noriu, kas man svarbu?
3. Moterų draugystė ir palaikymas – tikroji jėga. Nors iš pradžių Barbės konkuruoja ar yra abejingos viena kitai, filmo eigoje jos atranda galią veikti kartu. Jos supranta, kad susivienijusios, palaikydamos viena kitą, gali pasipriešinti net ir patriarchalinei tvarkai, kurią bando įvesti Kenai. Pamoka? Konkurencija tarp moterų dažnai yra primesta iš išorės. Tikrasis mūsų stiprybės šaltinis – solidarumas, palaikymas, gebėjimas džiaugtis viena kitos sėkme ir padėti sunkiu metu.
4. „Tikrojo pasaulio“ iššūkiai ir moterų balsas. Barbės susidūrimas su „tikruoju pasauliu“ atskleidžia jai seksizmo, objektifikacijos ir nerealių lūkesčių realybę. Vienas stipriausių filmo momentų – Glorijos (mamos) monologas apie prieštaringus reikalavimus, keliamus moterims: „Būk liekna, bet ne per plona. Būk lyderė, bet ne valdinga. Būk gera mama, bet ir sėkminga karjeristė…“ Pamoka? Svarbu atpažinti ir įvardinti tuos dažnai nematomus visuomenės spaudimus ir lūkesčius. Glorijos žodžiai primena, kaip svarbu kalbėti apie savo patirtis ir jausmus – tai gali įgalinti ne tik mus pačias, bet ir kitas moteris.
5. Tapk savo gyvenimo kūrėja. Filmo pabaigoje Barbė pasirenka ne grįžti į tobulą, bet dirbtinį Barbės pasaulį, o tapti žmogumi – su visais realaus gyvenimo džiaugsmais, skausmais ir netobulumais. Ji pasirenka kurti savo istoriją. Pamoka? Mes pačios esame savo gyvenimo autorės. Turime galią rinktis, keistis, augti, net jei tai reiškia žengti į nežinomybę ar atsisakyti komforto zonos. Nebijokime priimti sprendimų, kurie atitinka mūsų tikrąjį „aš“.

Daugiau nei pramoga

Filmas „Barbė“ neabejotinai buvo ryškus ir linksmas reginys, tačiau jo ilgalaikis poveikis slypi būtent šiose universaliose temose, kurios palietė moteris visame pasaulyje. Tai priminimas, kad esame pakankamos tokios, kokios esame, kad mūsų balsas svarbus ir kad kartu mes galime daug. Būkime savo gyvenimo Barbės – netobulos, tikros, stiprios ir kuriančios savo taisykles.