Sveikata

Krūties vėžys: ką privalo žinoti kiekviena moteris

Faktai, kuriuos privalo žinoti kiekviena: nuo pirmųjų simptomų ir rizikos veiksnių iki ankstyvos diagnostikos, kuri gelbsti gyvybes.

Atkreipkite dėmesį
  • Krūties vėžio simptomai – tai ne tik guzelis, bet ir odos, spenelio ar krūties formos pokyčiai.
  • Ankstyva diagnostika (savityra, mamografija) yra raktas į sėkmingą gydymą.
  • Riziką didina amžius, genetika, alkoholis, antsvoris, tačiau susirgti gali bet kuri moteris.

Krūties vėžys – tai diagnozė, kuri gąsdina. Tai dažniausia onkologinė liga, kuria suserga moterys visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Tačiau šiandieninė medicina ir didėjantis informuotumas leidžia pasakyti drąsiai: krūties vėžys nėra mirties nuosprendis. Žinojimas yra mūsų galingiausias ginklas, o ankstyva diagnostika – raktas, kuris gelbsti gyvybes.

Kiekviena moteris privalo žinoti pagrindinius faktus apie šią ligą: kaip atpažinti pirmuosius simptomus, kokie veiksniai didina riziką ir kodėl reguliari patikra yra gyvybiškai svarbi.

Kaip atpažinti? Krūties vėžio simptomai

Pirmasis ir geriausiai žinomas simptomas yra guzelis krūtyje. Tačiau tai anaiptol nėra vienintelis požymis, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Būkite atidi ir nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bent vieną iš šių pokyčių:

  • Guzelis ar sukietėjimas krūtyje arba pažastyje.
  • Bet koks krūties dydžio ar formos pasikeitimas.
  • Odos pokyčiai: įdubimas, raukšlėjimasis, paraudimas, pleiskanojimas, odos išvaizda, primenanti apelsino žievelę.
  • Spenelio pokyčiai: įtraukimas į vidų, formos pasikeitimas, bėrimas ar žaizdelės.
  • Išskyros iš spenelio, ypač jei jos kraujingos arba skaidrios.
  • Skausmas krūtyje ar spenelio srityje (nors tai retesnis simptomas).

Kas padidina riziką?

Nors tiksli krūties vėžio atsiradimo priežastis nėra žinoma, yra nustatyti veiksniai, kurie padidina riziką susirgti. Jie skirstomi į tuos, kurių negalime pakeisti, ir tuos, kuriuos galime kontroliuoti.

  • Nekoreguojami rizikos veiksniai:
    • Lytis: Moterys serga maždaug 100 kartų dažniau nei vyrai.
    • Amžius: Rizika ženkliai didėja su amžiumi, ypač po 50 metų.
    • Genetika ir šeimos istorija: Maždaug 5-10 % krūties vėžio atvejų yra paveldimi (dėl BRCA1, BRCA2 ir kitų genų mutacijų). Rizika didėja, jei artimos giminaitės (mama, sesuo, dukra) sirgo šia liga.
  • Koreguojami rizikos veiksniai:
    • Gyvenimo būdas: Nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas.
    • Antsvoris ir nutukimas, ypač po menopauzės.
    • Pakaitinė hormonų terapija, taikoma menopauzės simptomams lengvinti, vartojama ilgiau nei 5 metus.
    • Negimdžiusios arba pirmą vaiką pagimdžiusios vyresniame nei 30 metų amžiuje moterys turi šiek tiek didesnę riziką.

Svarbu suprasti, kad rizikos veiksnių turėjimas nereiškia, kad būtinai susirgsite. Ir atvirkščiai – daugybė moterų suserga neturėdamos jokių aiškių rizikos veiksnių.

nuotrauka freepik

Ankstyvosios diagnostikos svarba

Anksti diagnozavus krūties vėžį, jo gydymas būna kur kas sėkmingesnis. Daugiau nei 95 % pacienčių, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, yra visiškai išgydomos. Todėl svarbiausi yra trys žingsniai:

  1. Krūtų savityra. Kiekviena moteris nuo 20 metų turėtų reguliariai, kartą per mėnesį, apžiūrėti ir apsičiuopti savo krūtis. Geriausia tai daryti praėjus kelioms dienoms po menstruacijų. Taip jūs pažinsite savo kūną ir greičiau pastebėsite bet kokius pokyčius.
  2. Gydytojo apžiūra. Reguliariai lankykitės pas savo šeimos gydytoją ar ginekologą krūtų patikrai.
  3. Mamografija. Tai rentgeninis krūtų tyrimas, leidžiantis pamatyti net labai mažus navikus, kurių dar negalima užčiuopti. Lietuvoje vykdoma prevencinė programa, pagal kurią moterims nuo 50 iki 69 metų mamografija kartą per dvejus metus atliekama nemokamai. Jaunesnėms moterims, kurių krūtų audinys tankesnis, dažniau atliekamas tyrimas ultragarsu.

Gydymo galimybės: individualus planas

Krūties vėžio gydymas šiandien yra kompleksinis ir visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko tipą, stadiją, pacientės amžių ir bendrą sveikatos būklę. Dažniausiai derinami keli gydymo metodai:

  • Chirurginis gydymas: Krūtį tausojanti operacija (pašalinama tik dalis krūties) arba mastektomija (pašalinama visa krūtis).
  • Spindulinė terapija (radioterapija): Naikinamos vėžio ląstelės, likusios po operacijos.
  • Chemoterapija: Sisteminis gydymas vaistais, naikinantis vėžio ląsteles visame organizme.
  • Hormonų terapija: Taikoma hormonams jautrių navikų atveju.
  • Taikinių terapija ir imunoterapija: Modernūs gydymo būdai, veikiantys specifinius vėžio ląstelių mechanizmus.

Baimė, nežinia ir nerimas – natūralios reakcijos, susidūrus su vėžio grėsme. Tačiau svarbiausia – nebijoti. Nebijoti tikrintis, nebijoti klausti gydytojų ir nebijoti ieškoti pagalbos. Jūsų sveikata yra jūsų rankose.

Panašūs straipsniai

Taip pat skaitykite
Close
Back to top button