Pozityvus nusiteikimas ilgina gyvenimą

„Nori būti laimingas, tai būk”- tai žinomo rusų rašytojo citata. Kiek daug šiuo trumpu sakiniu pasakyta. Viskas priklauso nuo mūsų- kaip suprantame vieną ar kitą dalyką, kaip vertiname vieną ar kitą gyvenimo įvykį. Nėra absoliučių tiesų. Kiekvienas mato tai, ką nori matyti, kiekvienas girdi tai, ką nori išgirsti. Ir kryžkelėje pats pasirenka kelią, kuriuo pasukti.

Šiandien mokslininkai vis garsiau kalba, kad mūsų mintys ir emocijos daro didžiulę įtaką sveikatai. Tyrimai rodo, kad neapykanta ir kitos negatyvios mintys bei jausmai organizme sukuria rūgšties perteklių, su kuriuo kūnas nesugeba susitvarkyti. Mokslininkų teigimu, organizmas užsiteršia, nusilpsta ir tampa neatsparus ligoms.

Gyvenime patys nusprendžiame, pasirinkti pozityvų požiūrį ar murkdytis neviltyje, liūdesyje, pyktyje ar neapykantoje, susidūrus su nesėkme. Tai kas yra nesėkmė?

Tai kažkas, kas priešinga sėkmei, ar ne? Ne sėkmė. Kai ištinka nesėkmė, mes esame linkę labai sielotis dėl to, kad kažkas nepavyko, pradedame kaltinti save ir kitus, aplinkybes, netgi patį gyvenimą. Mes tikėjome, kad mums pasiseks, tačiau išėjo atvirkščiai. Kodėl dauguma mūsų taip neigiamai reaguojame į asmeninę nesėkmę? Pirmiausia todėl, kad tokį pavyzdį matėme vaikystėje, stebėdami tėvų, senelių, draugų nesėkmes ir jų reakciją, taip pat suvokimą, kas iš tikrųjų yra nesėkmė. Tačiau mažai kas susimąsto, kad nesėkmė- tai tik gautas rezultatas. Labai dažnai žmonės sau priekaištauja, būna pernelyg reiklūs sau, gavę rezultatą, kuris nesuteikė jiems pasitenkinimo. Jie pamiršta arba nežino, kad negalima numatyti visų savo elgesio padarinių, kad patirties (gaunama tik po to, kai viskas jau įvyko. Jeigu rezultatas netenkina, žmogus pradeda pats save barti. Tačiau kokia prasmė save kaltinti, kai darbas jau padarytas? Turime priimti šį rezultatą, dėkodami ir sau, ir visiems tų įvykių dalyviams, o paskui eiti toliau. Jei tas rezultatas, kurį gavome (nesvarbu, ko norėjome), mūsų netenkina, mes turime suvokti jį ne kaip kapituliaciją, o kaip veiksmų padarinį. Rezultatas nėra nei geras, nei blogas, tai tiesiog mūsų minčių, veiksmų, kitų žmonių ir visos visatos kūrinys. Tinka jis ar ne, spręsti mums. Tačiau bet kokiu atveju tai mūsų gyvenimo nepablogina, atvirkščiai, supratus, kad tie veiksmai, kuriuos darėme, lėmė nepageidaujamą rezultatą, tereikia pakeisti veiksmus ir rezultatą jau gausime kitą.

Nusišypsok- ir tau nusišypsos

Susidūrus su nesėkme reikėtų iškratyti „rankinę”, su kuria iki šiol keliavai, ir peržiūrėti, ką joje nešeisi.
Žinoma, pirmiausia reikėtų pradėti analizuoti mintis. Ką galvoju kiekvieną sekundę? Kas valdo- mintys mane ar aš mintis? Dažnai žmonės net nepajunta, kad jau seniai yra savo proto aukos- vidinio plepio įkaitai. Vidinis plepys niekada nenustoja kalbėti, jeigu jo sąmoningai nenutildome. Štai seka, kaip mintis veikia rezultatą: M-E-V-R. M yra mintis, E- emocija, V- veiksmas, R -rezultatas. Mintis lemia emociją, emocija- veiksmą, o veiksmas- rezultatą. Po to rezultatas daro įtaką mintims, ir įsisuka šis ratas. Tad reikėtų atkreipti dėmesį, nuo kokių- pozityvių ar negatyvių- minčių viskas prasidėjo. Žinoma, kad pozityvios mintys ves į rezultatą, kurį vertinsime pozityviai, o negatyvios- į tokį rezultatą, kuris mūsų netenkins. Mes vėlgi būsime nelaimingi ir toliau mąstysime negatyviai.

Kaip mąstyti- kiekvieno asmeninis pasirinkimas. O tiems, kurie norėtų išmokti mąstyti pozityviai, patariame pradėti nuo mažų žingsnelių kiekvieną dieną. Pirmiausia reikia stebėti savo mintis. Tiesiog bent keliolika minučių per dieną pasinerti į save ir stebėti, t. y. pereiti nuo vykdytojo pareigų prie stebėtojo. Neabejokite, jūsų vidinis plepys net nesureaguos į tai, kad yra stebimas! Jis ir toliau tarškės. Tuomet, kai „pamatysite”, ką galvojate, nuspręsite, reikia jums keisti mąstymą ar ne. Kaip tai daroma? Labai paprastai: negatyvios mintys priverstinai keičiamos pozityviomis. Neigiamos tiesiog sąmoningai išstumiamos, neleidžiama joms grįžti ir groti savo plokštelę toliau. Žmogus pasirenka mąstyti apie tai, ko jam tuo metu iš tikrųjų reikia, jis atsirenka tuos pozityvius teiginius, kurie padės jam siekti teigiamo rezultato. Pavyzdžiui, vyriškis, kuris ruošiasi pristatyti projektą valdybai ir labai jaudinasi, gali sau sakyti: „Viskas yra gerai, aš esu puikus specialistas, projektas bus patvirtintas. O jei ir ne, tuomet imsiuosi kito, atmetimas dar nereiškia, kad aš niekam tikęs.” Ir taip kiekvieną dieną. Atkreipkite dėmesį ir į tai, ką kalbate. Žodžiai, kuriuos ištarėte,- jau veiksmas, kuris gali pakeisti rezultatą. Mūsų kalba kupina piktų apkalbų, bambėjimo, keiksmažodžių, verkšlenimo, skundų, kurie mus sekina. Pakeiti žodį- neišvengiamai keičiasi ir gyvenimas.

Gyvenime patys nusprendžiame, pasirinkti pozityvų požiūrį ar murkdytis liūdesyje, pyktyje ar neapykantoje

Psichologai pozityvų mąstymą apibūdina kaip mąstymą, pagrįstą savitaiga, kurios tikslas- teigiamai veikti sąmonę, siekiant asmeninių tikslų. Tikima, jog pozityvios mintys tarsi programuoja sąmonę ir pasąmonę, pritraukia gerą energiją, didina pasitikėjimą savimi, motyvaciją.

Kai viską vertiname neigiamai ir į tai sutelkiame visą dėmesį, veikiami kiekvienam galiojančių visatos dėsnių, gauname tai, apie ką daugiausia mąstome,- šiuo atveju kažką neigiamo, blogo. Visata mums duoda viską, ko prašome, į ką koncentruojamės. Pakeiskite požiūrį į nesėkmę, ir ji taps tik rezultatu.Tiesiog išmeskite šį negatyvų žodį iš savo minčių ir kalbos, ir gyvenimas nušvis kitomis spalvomis.

Kokios emocijos lemia laimės pojūtį?

Be abejo, gerą dvasinę savijautą pirmiausia lemia meilė, taip pat dėkingumas, pagarba, džiaugsmas, viltis, įkvėpimas, pasididžiavimas. Psichologai pataria: atlikite savo gyvenimo reviziją, pažiūrėkite, kas jus supa ir kokie žmonės yra greta jūsų. Būkite šalia tų žmonių, kurie skleidžia geras emocijas, ir tikrai neapsiriksite.
„Viena vertus, taip, aplinka daro įtaką žmogaus savijautai. Kita vertus, kaip sakoma, kiekvienas gyvena savo sapną. Žmogus turi savo įsitikinimus, kas yra kas ir kaip reikia gyventi, tad tam tikra prasme tam vadinamajam laimės indeksui ne tiek jau daug įtakos turi išorės veiksniai. Buvo atliktas tyrimas, kas ir kiek formuoja mūsų laimės pojūtį ir kada žmogus jaučiasi laimingas. Paaiškėjo, kad vienų laimės indeksas – aukštesnis, kitų – žemesnis. Buvo bandoma išsiaiškinti, kiek laimės pojūčiui įtakos turi geri įvykiai ir kiek -blogi. Geras įvykis yra, tarkim, tai, kad žmogus gavo, ko norėjo, – išsvajotą mašiną, aukštesnes pareigas. O blogu laikoma tai, kad žmogus, pavyzdžiui, sudaužė mašiną, jį atleido iš darbo ar pan. Logiška, kad nutikus geram įvykiui žmogaus laimės indeksas pakilo, o nutikus blogam – nukrito. Tačiau įdomiausia, kad ir vienu, ir kitu atveju pokyčiai truko tik apie dvi savaites, po to vėl viskas grįžo į įprastas vėžes. Tad galima daryti išvadą, kad, viena vertus, įvykiai, su kuriais susiduriame aplinkoje, mums daro įtaką, tačiau, vertinant ilgesnį laikotarpį, mes vis tiek po tam tikro laiko grįžtame į pirminę būseną, buvusią iki tam tikro įvykio. Taigi ilgesniu periodu svarbiau yra tai, kas dedasi žmogaus viduje, o ne trumpalaikį poveikį turintys išoriniai įvykiai. Todėl juokaujant galima sakyti, kad kiekvienas gyvename savo sapną: sapnuojame košmarą- ir gyvename košmarą, sapnuojame gerą sapną- gerai ir jaučiamės

Mąstyti tik pozityviai?

Pozityvus mąstymas gyvenime tikrai turi teigiamą poveikį, tačiau yra dvi medalio pusės- šviesioji ir tamsioji. Yra žmonių, visada ir visur siekiančių elgtis tik gerai, kad niekam neužkliūtų.

Pozityvumas yra toji šviesioji pusė, kai mes džiaugsmingai jaučiamės, kai mums 6irdyje gera. Tačiau bėda ta, kad mes, siekdami malonumo ir vengdami kančios, vengiame ir tam tikrų įvykių, išgyvenimų. Kyla tam tikras vidinis konfliktas. Žmogus neleidžia sau patirti blogų emocijų. Neleidžia pykti, liūdėti, verkti. Juk kiekviena emocija yra savotiškas žmogaus organas. Ar galime pasakyti, kuris organas yra teigiamas, o kuris- neigiamas, kuris- geras, o kuris- blogas. Visi jie yra gyvybiškai reikalingi. Taigi, „išoperavę” vieną ar kitą emociją, nieko gero negausime, nes kartu „išoperuosime” ir tam tikrą funkciją. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie niekada neleidžia sau pykti, visiems nuolaidžiauja. Šią emociją tramdantis žmogus ilgainiui tampa „minkštas”, bijo už save pakovoti, stoti į mūšį. Galiausiai visa tai sprogsta arba pasireiškia psichosomatinėmis ligomis. Štai ir atsakymas, ar gerai visada gyventi tik pozityviomis emocijomis.

Pargriūk septynis kartus, atsistok aštuonis

Tai japonų patarlė. Susidūrę su nesėkme, pereikite visus etapus, išgyvenkite visas žmogiškas emocijas ir nusiteikite pozityviai mąstyti. Pozityvus mąstymas būtinas, kad būtų pažadintas savyje optimizmas, kad būtų galima vėl patikėti savimi, susigrąžinti viltį, rasti jėgų ieškoti, kurti ir atrasti.

Visko nesuabsoliutinkite. Viena nesėkmė jokiu būdu nėra visas nevykęs gyvenimas. Nenudažykite visko tamsiomis spalvomis. Prisiminkite, kiek gražaus esate nuveikę: užauginote vaikus, įsigijote puikų namą, kiek daug išmokote, įgijote profesinės patirties, sulaukėte palankių įvertinimų, sutikote puikių žmonių, kiek daug jų tapo gerais jūsų draugais. Gyvenime galimybių visiems duota po lygiai. Eikite „pasiimti” savo sėkmės. Jeigu reikia, dar ir dar kartą.

Mes visi- tik žmonės, kartais silpni, ieškantys, abejojantys ir klystantys. Būti idealiam nėra lengva, be to, nebūtina. Kur kas maloniau- būti savimi, sąžiningam sau pačiam. Tai didelė vertybė. O pozityvus mąstymas tegul gyvena šalia visų mūsų emocijų ir padeda išgyventi įvairius jausmus, įveikti nesėkmes ir klaidas, suklupus atsistoti ir eiti toliau, t. y. siekti užsibrėžtų tikslų.