Nepraleiskite pusryčių: 8 netikėtos pasekmės
Sužinokite, kaip rytinio valgymo atsisakymas veikia jūsų nuotaiką, energiją, svorį, koncentraciją ir net plaukų būklę.

- Pusryčių praleidimas gali neigiamai veikti nuotaiką ir sumažinti energijos lygį dienos pradžioje.
- Gali prisidėti prie persivalgymo vėliau ir svorio augimo, o tai didina lėtinių ligų riziką.
- Dėl cukraus kiekio kraujyje svyravimų gali išprovokuoti galvos skausmą ar migreną.
- Pusryčiai padeda aktyvuoti medžiagų apykaitą po nakties pertraukos.
Daugelis iš mūsų lekia pro duris ryte vos spėję išgerti kavos puodelį, o pusryčiams tiesiog nelieka laiko. Atrodo, kas čia tokio? Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad pusryčių praleidimas gali turėti kur kas daugiau neigiamų pasekmių mūsų savijautai, energijai ir net išvaizdai, nei įsivaizduojame. Pažvelkime į tai atidžiau.
Prastesnė nuotaika ir mažiau energijos
Ar pastebėjote, kad rytais būnate irzlesni ar sunkiau susikaupiate, jei neišgėrėte nieko daugiau nei kavos? Tai gali būti susiję su pusryčių praleidimu. Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės, nevalgantys pusryčių, dažniau skundžiasi prastesne atmintimi ir didesniu nuovargiu dienos pradžioje, palyginti su tais, kurie ryte pavalgo. Pusryčiai suteikia organizmui taip reikalingos energijos produktyviai dienos pradžiai.
Svorio augimo ir ligų rizika
Galvojate, kad praleidę pusryčius sutaupysite kalorijų? Deja, dažnai nutinka priešingai. Išalkęs organizmas vėliau gali reikalauti daugiau maisto, todėl per pietus ar vakarienę suvalgoma daugiau nei reikėtų. Ilgainiui tai gali lemti svorio augimą ir nutukimą. Sveikatos organizacijos perspėja, kad antsvoris ir nutukimas yra susiję su didesne įvairių lėtinių ligų, įskaitant širdies ligas, diabetą ir tam tikrų rūšių vėžį, rizika. Tad reguliarūs pusryčiai gali būti svarbi sveiko svorio palaikymo dalis.
Sutrikusi kognityvinė funkcija
Pusryčiai – tai degalai ne tik kūnui, bet ir smegenims. Tyrimai, nors kai kurie atlikti su paaugliais, rodo, kad pusryčiaujantys žmonės geriau susikaupia ir atlieka užduotis, reikalaujančias dėmesio bei atminties. Praleidus pusryčius, gali suprastėti koncentracija, tapti sunkiau apdoroti informaciją.
Galimi galvos skausmai ir migrena
Praleidus valgymą, ypač pusryčius po ilgos nakties pertraukos, gali smarkiai kristi cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija). Reaguodamas į tai, organizmas išskiria tam tikrus hormonus, kurie bando kompensuoti gliukozės trūkumą, tačiau tuo pačiu gali padidinti kraujospūdį. Tai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti galvos skausmą ar net migrenos priepuolį.
Gali paskatinti plaukų slinkimą
Ar galėjote pagalvoti, kad pusryčių praleidimas gali turėti įtakos jūsų plaukams? Mūsų plaukams, kaip ir visam organizmui, reikia maistinių medžiagų, ypač baltymų, kurie yra keratino – pagrindinės plauko statybinės medžiagos – šaltinis. Jei ryte negaunate pakankamai baltymų ir vėlesni valgiai nėra subalansuoti, organizmui gali trūkti keratino gamybai reikalingų medžiagų. Tai gali lėtinti plaukų augimą ir net skatinti jų slinkimą. Pusryčiai yra svarbus paros metas aprūpinti plaukų folikulus reikalingomis medžiagomis.

Lėtesnė medžiagų apykaita
Ar jūsų automobilis važiuotų be degalų? Panašiai ir mūsų organizmui reikia energijos „užsikurti“ dienai. Pusryčiai yra pirmasis maistas po maždaug 12 valandų pertraukos, padedantis pažadinti medžiagų apykaitą. Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės, reguliariai valgantys pusryčius, turi šiek tiek greitesnę ramybės būsenos medžiagų apykaitą.
Sunkesnės pagirios
Jei vakarėlis užsitęsė ir padauginote alkoholio, maistingi pusryčiai gali tapti tikru išsigelbėjimu. Sveikas maistas, kuriame gausu geležies, folio rūgšties, vitaminų ir mineralų, padeda organizmui atgauti prarastas maistines medžiagas ir suteikia energijos. Priešingai, pusryčių praleidimas gali dar labiau sumažinti cukraus kiekį kraujyje, pabloginti galvos skausmą ir pykinimą.
Galimas poveikis imunitetui
Imuninei sistemai, kaip ir visam organizmui, reikalinga nuolatinė mityba, kad ji galėtų efektyviai funkcionuoti. Tyrimai rodo, kad reguliari mityba padeda palaikyti svarbių imuninių ląstelių, kovojančių su infekcijomis, lygį. Praleidžiant valgymus, ypač pusryčius, šių ląstelių kiekis gali sumažėti, todėl organizmas gali tapti jautresnis ligoms.
Kaip subalansuoti pusryčius?
Suprantama, rytais dažnai trūksta laiko. Tačiau sveiki pusryčiai nebūtinai turi būti sudėtingi. Štai kelios idėjos:
- Baltymai: Įtraukite kiaušinių, graikiško jogurto, varškės, riešutų ar sėklų – jie suteiks sotumo jausmą.
- Pilno grūdo produktai: Rinkitės avižinę košę, pilno grūdo duoną ar dribsnius – jie suteiks ilgalaikės energijos.
- Vaisiai ir daržovės: Pridėkite saują uogų, bananą, obuolį ar kelias daržovių lazdeles – vitaminų ir skaidulų šaltinis.
- Sveikieji riebalai: Avokadas, riešutų sviestas ar sėklos praturtins pusryčius ir padės pasisavinti kai kuriuos vitaminus.
- Skysčiai: Nepamirškite vandens, žolelių arbatos ar nedidelės stiklinės sulčių.
- Planuokite iš anksto: Vakare pasiruoškite ingredientus košei, susipjaustykite vaisių – ryte sutaupysite laiko.
- Paprastumas: Kartais užtenka ir banano su sauja riešutų ar pilno grūdo duonos riekelės su avokadu.
- Pradėkite pamažu: Jei nesate pratę valgyti ryte, pradėkite nuo mažų porcijų (pvz., jogurto ar vaisiaus) ir palaipsniui didinkite kiekį.
Pusryčiai – tai kur kas daugiau nei pirmasis dienos valgis. Tai investicija į jūsų energiją, gerą nuotaiką, produktyvumą ir sveikatą. Skirkite kelias minutes ryte sau ir savo kūnui – jis tikrai jums padėkos!