Neištikimybė: kodėl žmonės išduoda?

Neištikimybė – vienas skaudžiausių ir sudėtingiausių išbandymų, galinčių ištikti porą. Ji palieka gilias emocines žaizdas, sugriauna pasitikėjimą ir dažnai kelia daugybę kankinančių klausimų: „Kodėl?“, „Ką padariau ne taip?“, „Ar buvo galima to išvengti?“. Nors kiekviena situacija yra unikali ir vienareikšmių atsakymų nėra, psichologai ir santykių ekspertai įvardija tam tikras dažniau pasitaikančias priežastis ir veiksnius, kurie gali paskatinti žmogų žengti į šoną.

Kodėl žmonės būna neištikimi? Dažniausios priežastys

Neištikimybės motyvai gali būti labai įvairūs ir dažnai susipynę:

• Nepasitenkinimas esamais santykiais: Tai viena dažniausių priežasčių. Kai santykiuose trūksta emocinio artumo, intymumo, dėmesio, palaikymo, įvertinimo, pagarbos arba kai vyrauja nuolatiniai konfliktai ir nesupratimas, žmogus gali pradėti ieškoti to, ko jam trūksta, už santykių ribų. Neištikimybė gali tapti pabėgimu nuo problemų arba būdu patenkinti nepatenkintus poreikius.
• Seksualinis nepasitenkinimas: Skirtingi libido lygiai, seksualinių poreikių neatitikimas, rutinos atsiradimas intymiame gyvenime taip pat gali pastūmėti ieškoti seksualinio pasitenkinimo kitur.
• Žema savivertė ir pripažinimo ieškojimas: Kartais romanas šone tampa būdu pasijusti geidžiamu, patraukliu, įdomiu ir svarbiu. Išorinis dėmesys laikinai pakelia savivertę, ypač jei žmogus jaučiasi neįvertintas pagrindiniuose santykiuose.
• Proga ir palankios aplinkybės: Kartais neištikimybė įvyksta neplanuotai, pasitaikius progai ir susiklosčius tam tikroms aplinkybėms – komandiruotė, kelionė, vakarėlis, apsvaigimas nuo alkoholio, sumažinęs vidinius stabdžius. Tačiau dažnai tai būna tik „paskutinis lašas“ jau egzistuojančių problemų kontekste.
• Nuobodulys ir aštrių pojūčių ieškojimas: Noras patirti kažką naujo, jaudinančio, pabėgti nuo kasdienės rutinos, pajusti adrenalino antplūdį ir nuotykių jausmą gali pastūmėti į slaptą romaną.
• Kerštas: Sąmoningas ar nesąmoningas noras įskaudinti partnerį, atkeršyti jam už praeities nuoskaudas, neištikimybę ar kitokį netinkamą elgesį.
• Įsipareigojimų ar artumo baimė: Kai kuriems žmonėms sunku kurti gilų, ilgalaikį emocinį ryšį. Neištikimybė gali būti būdas išlaikyti emocinę distanciją, neprisirišti per stipriai arba pabėgti, kai santykiai tampa per daug rimti.
• Asmeninė krizė ar nepatenkinti poreikiai: Kartais romanas šone tampa netinkamu būdu bandyti susidoroti su asmeninėmis problemomis – stresu darbe, artimo žmogaus netektimi, vidurio amžiaus krize, depresija, profesiniu nepasitenkinimu. Tai būdas laikinai pabėgti nuo skausmo ar užpildyti vidinę tuštumą.
• Noras nutraukti santykius: Kartais neištikimybė tampa pasąmoniniu (ar net sąmoningu) būdu sugriauti esamus santykius, nes žmogus tiesiog neturi drąsos ar ryžto juos užbaigti atvirai ir sąžiningai.
• Priklausomybė nuo sekso: Nors tai reta priežastis, kai kuriais atvejais neištikimybė gali būti susijusi su kompulsyviu seksualiniu elgesiu, reikalaujančiu specializuotos pagalbos.

Ar kai kurie žmonės labiau linkę į neištikimybę?

SVARBU PABRĖŽTI: Kalbėti apie „neištikimųjų tipą“ yra labai rizikinga ir netikslu. Žemiau minimi veiksniai yra tik tam tikros psichologinės tendencijos ar statistiškai dažniau pasitaikančios sąsajos, kurios jokiu būdu nėra etiketė ar garantija, kad žmogus bus neištikimas. Kiekvienas žmogus ir kiekviena situacija yra unikali. Tačiau kartais didesnį polinkį į neištikimybę gali rodyti šie aspektai:

• Tam tikri asmenybės bruožai:
  • Narcisistiniai bruožai: Polinkis save laikyti ypatingu, teisėtu gauti viską, ko nori, empatijos stoka, polinkis manipuliuoti ir išnaudoti kitus savo poreikiams tenkinti.
  • Didelis impulsyvumas: Sunkumas atsispirti pagundoms, polinkis veikti neapgalvotai.
  • Didelis potraukis ieškoti naujų pojūčių: Nuolatinis naujovių, rizikos, adrenalino poreikis.
  • Žemesnis sutarumas ir sąmoningumas: Mažesnis polinkis bendradarbiauti, laikytis įsipareigojimų, didesnis egocentriškumas.
• Nesaugūs prisirišimo stiliai: Vaikystėje susiformavęs vengiantis arba nerimastingas prisirišimo stilius gali būti susijęs su sunkumais kurti stabilius, pasitikėjimu grįstus santykius suaugus.
• Ankstesnė neištikimybė: Statistika rodo, kad žmonės, kurie buvo neištikimi praeityje, turi didesnę riziką tai pakartoti ir ateityje (susiformavęs elgesio modelis).
• Požiūris į neištikimybę: Liberalesnis požiūris, manymas, kad tam tikrose situacijose neištikimybė yra pateisinama ar net normali.
• Socialinė aplinka: Draugų ar artimųjų, kurie yra neištikimi, turėjimas gali normalizuoti tokį elgesį ir sumažinti vidinius stabdžius.

Tai sudėtinga…

Svarbu suprasti, kad neištikimybė beveik niekada nėra tik vienos priežasties ar vieno asmenybės bruožo pasekmė. Dažniausiai tai yra sudėtingas individualių psichologinių ypatumų, nepatenkintų poreikių, santykių dinamikos problemų ir konkrečių situacinių veiksnių derinys.

Neištikimybė sukelia didžiulį skausmą abiem partneriams ir jos priežastys yra daugialypės bei dažnai labai individualios. Bandymas suprasti galimus neištikimybės motyvus gali padėti gijimo procese arba prevencijoje, tačiau tai jokiu būdu nepateisina paties išdavystės fakto ir sukeltos kančios. Atviras ir sąžiningas bendravimas poroje, gebėjimas kalbėtis apie savo poreikius ir jausmus, problemų sprendimas kartu, pagarba partneriui ir sąmoningas įsipareigojimas yra kertiniai dalykai, padedantys kurti tvirtą, pasitikėjimu grįstą ir sveiką ryšį.