Ką pasakys kojų pirštai
Apie tai beveik niekas nešneka. Domėtis įvairiausiais horoskopais, prietarais ir burtais šiandien- kone mados reikalas; būrimas iš rankos, chiromantija- jau visai pelningas verslas. O štai apie žmogaus būdo spėjimą iš kojų Lietuvoje nelabai neteko girdėti. Bet, kita vertus, ar dažnas mūsų ryžtųsi atkišti ateities spėjimui savo pėdas?.. Taigi kitaip pakalbėkime apie kojas- apie jų sąsajas su mūsų charakteriu, mūsų likimo vingiais.
Senovės Kinijoje grožio etalonu laikomos moterys tiesiog miniatiūrinėmis kojytėmis. Tėvai savo dar visai mažulėlėms dukroms tvirtai suverždavo pėdutes, kad tik šios daugiau nebeaugtų. Ir visa tai- dėl vyrų užgaidų: jie mat taip suprato grožį. Bet vyrai žinojo, ką daro! Žmogus, iš kurio atimta galimybė einant normaliai statyti kojas, visada ieško atramos. Mažiausias judesys tada reikalauja didelių pastangų, eisena pasidaro netvirta. Be to, jei moteris kaip įmanydama stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, jai nebelieka laiko skirti dėmesio kam nors kitam. Kas dar galėtų rūpėti, visą dieną prastypčiojus nepatogiais aukštakulniais bateliais? Nebent karšta vonia- atgaiva pailsusioms kojoms. Štai kokią kainą mes mokame už grožį! O mūsų sveikata ir toliau sėkmingai manipuliuoja mados kūrėjai. Žinoma, daugiausia- vyrai. Ne taip jau seniai beveik visos buvome priverstos vaikščioti maždaug 11 cm kojūkais. Ar tada bent vienai toptelėjo,jog jos atramos taškas- tik 0,6 cm’? Ne, nebuvo kada apie tai galvoti: rūpėjo stipinėjant pirštų galiukais dar ir nepargriūti! Sveikatos ir mados dvikova tuomet baigėsi rezultatu 0:1. Ir tai dar kartą įrodė, jog posakis “grožis reikalauja aukų” atsirado ne šiaip sau.
Žmogaus skeletas galutinai baigia formuotis taip aštuoniolikos ir dvidešimt vienerių gyvenimo metų. Iki to laiko auga ir pėda. Bet tai anaiptol nereiškia, kad vėliau ji jau nebesikeičia. Itin mainosi pirštai. Tik tada pokyčius sąlygoja ne skeleto, o asmenybės raida. Taigi verta įgusti spėti žmogaus būdą iš kojų! Vyrai jau seniai taip daro. Kartais net patys to nesuprasdami…
Štai, pavyzdžiui, vienas mano draugas sakė, kad sutikęs nepažįstamą moterį pirmiausia žvilgsnį meta į… Žinau, ką pamanėte… Ne, visai ne ten, kur teigia įvairiausios apklausos, o būtent į kojas, konkrečiai į čiurną. Po to apžiūri rankas- o tada jau visai viskas aišku.
Žodžiu iš kojų pirštų formos be klaidų galima spėti žmogaus charakterį ir netgi polinkį į ligas. Pavyzdžiui, gražūs ir tiesūs pirštai liudija, kad žmogus yra skvarbaus, aiškaus proto, sugeba valdytis, kad jo jausmai ir energija dera. Na, o tie, kurių pirštai kreivi, yra uždari, dažniausiai linkę užgniaužti aistras, giliai slėpti jausmus.
Kaipgi pradėti charakterio tyrimą iš pirštų? Čia kaip ir Kuriant eilėraštį ar dainą- svarbiausia yra įžanga. Jei ji bus įdomi, atsiras ir įkvėpimas…
Netiesa, kad netaisyklingi pirštai- nepatogios avalynės padarinys. Niekada netikėkite tais, kurie sako, kad vidinis žmogaus pasaulis čia visai niekuo dėtas. Gal ir būtų galima bandyti ieškoti glaudaus ryšio tarp žmogaus charakterio, elgesio, gyvenimo normų ir mėgstamos avalynės, tačiau tikėti, kad ne tik rankos, bet ir kojos yra nerašyta gyvenimo enciklopedija,- juk daug įdomiau. išmanantieji tvirtina, kad kiekvienas pirštas- tai kokio nors jausmo ar energijos atspindys. taigi pradėkime vardyti iš kairės, t.y. nuo paties mažiausio kojos pirštelio.
Štai jūs ir pradėjote tyrimą. Dabar mintyse prie savo pirštų galiukų pridėkite liniuotę. Tikriausiai esate girdėję, kad jei antrasis moters pirštas yra didesnis už nykštį, ji laikys vyrą po padu. Nežinau, kiek čia yra tiesos, bet spėjimo iš kojų žinovai rašo, jog žmonės tokiais pirštais nuolat šokinėja nuo vieno dalyko prie kito. Jie sugeba per minutę išspinduliuoti begalę idėjų, bet jiems vargiai pavyksta bent vieną iš jų Įgyvendinti. O jei jūsų didysis pirštas yra gerokai stambesnis už kitus, galima tvirtinti, kari mėgstate plepėti. Ir netgi esate nuostabus oratorius. Daug ir ilgai kalbėti- jums vieni niekai. Esate visai nelinkę galvoti- jums rūpi, kad tik niekas nenutrauktų tokio įdomaus monologo… Na, o jei kuris nors iš jūsų draugų ar pažįstamų labai jau dažnai ir audringai lieja savo jausmus, matyt, jo nykštys smarkiai ilgesnis už kitus pirštus. Taigi, trumpiau tariant, tokie žmonės dažnai kaip garvežiai išleidžia garą.
Jei dar įdėmiau patyrinėtume, pamatytume, kad ir pirštų forma yra skirtinga. Tie žmonės, kurių nykščiai stačiakampiai, yra tiesmuki, tiesiai šviesiai ir aiškiai reiškiantys savo mintis.Jie dažniausiai mano taip: “Esu toks, koks esu, ir net nesistenkite manęs keisti”. Tie, kurių nykščiai- apvaliais galais, visada išlieka taktiški. O kuo didesnis atstumas tarp nykščio ir antrojo pirštelio, tuo daugiau žmogui reikia laiko susikaupti ir savo mintims surikiuoti (ypač jei jas dar būtina išsakyti).
Netgi svajokliai turi savo skiriamąjį ženklą. Svajotojo nykščio galiukas niekada neliečia žemės. Toks nykštys kaip ir jo šeimininkas skraidžioja padebesiais. Jei žmogaus nykštys primena butelio kakliuką, t.y. per patį vidurį yra plonesnis, galima spėti, kad tas žmogus- kaip „kamštyje” įstrigęs automobilis: jis tikrai nesugebės per gyvenimą skrieti maksimaliu greičiu. Kreivi kojų pirštai, jei tai nėra fizinių traumų padarinys, dažniausiai liudija, kad tokiam teko išgyventi kitokių traumų- tokių didelių, kad net pakito jo pažiūros. Tie, kurių pirštai visada užlenkti,- geba manipuliuoti.
Ir nykščio paskutinis sąnarys būna išsišovęs visai ne dėl to, kad žmogus avėjo nepatogia avalynę ir netaisyklingai vaikščiojo: tai rodo. kad šis žmogus labai nepasitiki savimi ir yra linkęs į bejėgiškumą bei savigraužą, be to, jūsų interesai jam bus svarbesni nei jo paties. O gal jūsų ketvirtasis (bevardis) pirštas yra neproporcingai didelis, griauna pirštų darną? Neverta dėl to graužtis. Tai beribės energijos ir aktyvumo ženklas. Bet kaip tai panaudosite- tai jau jūsų reikalas. Gal visa, energiją skirsite teigiamiems būdo bruožams išryškinti, gal iššvaistysite menkniekiams, o gal nesuprasdamas, kas jums yra, pulsite į depresiją…
Palyginti su kitais, labai jau mažas vidurinis pirštelis rodo, kad jums trūksta energijos. Čia jau jūs turite spręsti, ar bandyti įveikti savo silpnumą, ar jam pasiduoti. O jei pirštai į viršų platėja (primena trapeciją), galima spėti, jog apetitas tokiam žmogui kyla bevalgant- t.y. ką nors pradėjęs jis jaučiasi vis energingesnis, drąsesnis, vis labiau pasitiki savimi. Na, o jei sugebate greitai reaguoti į aplinkybių pokyčius ir dažnai perkainojate visas gyvenimo vertybes- jūsų kojų piršteliai tikriausiai susiglaudę vienas su kitu. „V”
formos tarpeliai tarp pirštu praneša, kad visi procesai tokio žmogaus organizme vyksta labai jau lėtai. Čia negali būti nė kalbos apie kažkokį impulsyvumą- mintys, veiksmai ir jausmai susilieja į viena.
Štai kiek įdomybių galima sužinoti, “prakalbinus” kojas! O kiek dar jos pasakytų apie sveikatą! Bet mes apie tai nešnekėsime. Juoba kad ir kur kas daugiau už mus išmanantieji dar tik mokosi kojų kalbos, diagnozes nustatyti jie palieka gydytojams…
