Ką pasako kraujo tyrimas?
„Nuolat jaučiuosi pavargusi, praradau apetitą, skauda galvą“- dažna pacientė taip ar panašiai guosdamasi praveria gydytojo terapeuto kabineto duris. Jam tokios informacijos dar nepakanka ligai diagnozuoti. Tad siunčia tirti kraują. Juk dažnai dėl kraujo pokyčių gali būti kaltas pats paprasčiausias kvėpavimo takų kataras, mitybos įpročiai, biologiniai ritmai (mėnesinių ciklas) ar stresas…
Tyrimo simbolių reikšmė
Tyrimo išvadų lapelyje sudėtinės kraujo dalys žymimos angliškais sutrumpinimais. Taigi susipažink su kai kuriais jų:
- RBC– eritrocitų, arba raudonųjų kraujo kūnelių, skaičius kraujo tūrio vienete;
- HCT– hematokritas (rodo eritrocitų dalį kraujo tūrio vienete);
- HGB-hemoglobinas. Tai pagrindinis eritrocitų baltymas, pernešantis deguonį. Hemoglobinas iš plaučių į audinius atneša deguonį, o iš audinių į plaučius nuneša anglies dvideginį. Hemoglobino koncentracijos nustatymas-vienas patikimiausių kraujo tyrimo rodiklių.
- WBC– leukocitų, arba baltųjų kraujo kūnelių, skaičius kraujo tūno vienete.
Kraujo tyrimų normos
Normai įtakos turi amžius (tyrimų rodikliai nurodyti asmenims nuo 15 m. ir vyresniems).
| Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) RBC | Hematokritas HCT | Hemoglobinas HGB | Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) WBC |
| Vyrams: 4,5 – 5,5 x 1012/l Moterims: 4,0 – 5,0 x 1012/l | Vyrams: 42- 52 % Moterims: 36- 48 % | Vyrams: 140- 174 g/l Moterims: 120- 160 g/l | Vyrams ir moterims: 3,8-9.8 x 10 9/1 |
| Eritrocitų daugėja patyrus stresą, vaikščiojant po kalnus, praradus daug skysčių (vemiant, viduriuojant, gausiai prakaituojant), po nuosaikaus fizinio krūvio. Eritrocitų mažėja sočiai pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, nėštumo laikotarpiu. Jeigu esate kraujo donore, eritrocitų taip pat gali sumažėti. | Hematokrito daugėja, kai organizmas patiria stresą, nuosaikų fizini krūvį, dėl skysčių trūkumo arba aukšto sistolinio kraujospūdžio, dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje. Mažėja- nėštumo, pooperaciniu laikotarpiais, patiriant didelį krūvį. | Hemoglobino daugėja dėl šių priežasčių: streso, nuosaikaus ilgalaikio fizinio krūvio. Mažėja- dėl sunkaus fizinio krūvio, nėštumo. Susilaikymo nuo alkoholinių gėrimų (abstinencijos) laikotarpiu hemoglobino taip pat sumažėja. Moterų donorių, kurių kraujo grupė- 0, hemoglobinas irgi būna sumažėjęs. | Leukocitų padaugėja pakliuvus į organizmą infekcijai, sergant kai kuriomis kraujo ligomis. Sumažėja- vartojant kai kuriuos auglius gydančius vaistus, atliekant chemoterapiją. |
Verta įsidėmėti
- Eidama tirti kraujo, iš ryto pasistenk nieko nevalgyti (gali išgerti nestiprios arbatos be cukraus);
- Negerk jokių vaistų (jei būtina tai daryti, įspėk gydytoją).
Ar nukrypimas nuo normos visada rodo ligą?
Ne visada. Pavyzdžiui, jei mažėja eritrocitų, dar nereiškia. kad sergate mažakraujyste. Sotus valgis, sunkus fizinis krūvis, donorystė, nėštumas, tam tikri preparatai (pavyzdžiui, vitaminas C) taip pat gali sumažinti eritrocitų kiekį kraujyje. Ir, priešingai, stresas. nuosaikus fizinis krūvis didina eritrocitų skaičių. Tad neišsigąskite, jeigu jūsų kraujo tyrimo rezultatai nėra tokie, kokie turėtų būti.
Pavyzdžiui, mažakraujystę (arba anemiją) gali sukelti daugelis veiksnių. Juos geriausiai nustatys gydytojas. Jaunoms moterims pravartu žinoti, kad nuolatinės gausios menstruacijos- viena dažniausių mažakraujystės priežasčių.
Pora žodžių apie eritrocitų nusėdimo greičio normą: eritrocitų nusėdimo greitis- tam tikras organizmo būklės įvertinimo rodiklis. Kadangi šį tyrimą galima atlikti skirtingais metodais, eritrocitų nusėdimo greičio normatyvai yra įvairūs (turėk tai omenyje).
Kartais iš vienkartinio kraujo tyrimo duomenų gydytojui sunku padaryti reikiamas išvadas.
Todėl nenustebk išgirdusi, kad kraujo tyrimą teks pakartoti (arba atlikti papildomų šlapimo, seilių ar kt.
Geležies gali būti per daug
Seniai žinoma, kad geležies trūkumas gali sukelti mažakraujystę. Tačiau taip pat medikai kalba ir apie tai, kad sveikatai kenkia geležies perteklius. Netgi teigiama, kad viena priežasčių, kodėl moterys rečiau nei vyrai serga širdies bei kraujagyslių ligomis, yra menstruacijos. Per jas organizmas gali pašalinti geležies perteklių.
Šios mineralinės medžiagos dažnai trūksta paaugliams ir jaunoms moterims, ypač toms, kurios per mėnesines gausiai kraujuoja. Todėl daugelyje multivitaminų preparatų yra geležies. Be to, geležimi praturtinami ir kai kurie maisto produktai- javainiai, kruopos. Tačiau suaugusiems, ypač vyrams ir moterims po menopauzės, geležies perteklius gali būti žalingas. Nustatyta, kad būtent šio metalo veikiamas cholesterolis kraujyje virsta medžiaga, kuri kenkia arterijoms ir didina širdies ligų riziką. Be to, geležis ilgina žalingo laisvųjų radikalų veikimo laiką. Kitaip sakant, spartina senėjimo procesą. Amerikiečių mokslininkas Ričardas Stivensas geležį pavadino kancerogenine medžiaga, į kurią kažkodėl niekas nekreipia dėmesio. Jis ištyrė 8 tūkstančius žmonių. Tyrimo rezultatai parodė: juo didesnė geležies koncentracija kraujyje, juo didesnė rizika susirgti vėžiu, ypač šlapimo pūslės ir virškinamojo trakto.
Moterims, kurių menstruacijos negausios, ir po menopauzės medikai pataria:
- Jeigu vartoji multivitaminus, rinkis tokius, kuriuose nėra geležies arba jos nedaug. Šiuo požiūriu gamintojai dažnai „persistengia”: kai kuriuose multivitaminų kompleksuose geležies yra net 40 mg (tai daugiau nei 200 % medikų rekomenduojamos vidutinės paros normos!).
- Valgyk mažiau mėsos, ypač tamsios. Įrodyta, kad gyvulinės kilmės maisto produktuose esančią geležį organizmas ypač gerai pasisavina.
- Atsisakyk geležimi dirbtinai praturtintų produktų.
- Jeigu tyrimai rodo geležies perteklių kraujyje, nepamiršk dar vienos geros išeities- tapk donore (bet ne dažniau nei 2- 3 karius per metus).
